Seime kelią skinasi pasiūlymas kartu su 2027 m. savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos. Pasiūlymas kelia nemažai klausimų. Svarbiausias iš jų: kuo čia dėta savivalda? Bet kurios mūsų savivaldybės darbotvarkėje šeimos klausimas nėra kertinis, nes maža susijusių įgaliojimų.

Balandžio Artumoje publikuotas išsamus straipsnis apie vienintelių Lietuvoje Krikščioniškųjų gimdymo namų (KGN) istoriją ir dabarties iššūkius. Gegužę minint Motinos dieną teprabyla pačios mamos. Kol jų istorijos keliaus iš lūpų į lūpas, tol nepaliaus gyvuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų dvasia.

Pasakiau draugei, kad važiuoju į Santariškes tyrimų. „Ane? – nustebo. – O tai tau dar reikia? Ar kas nutiko?“

Gegužę, kai vėl iš naujo ir gamta atgimsta, skubėsime sveikinti mamas ir močiutes, per gimtį mus sujungiančias su pasauliu. Šitaip dovanojamas gyvenimas kitam.

Jėzau, Gyvybės Duona, mokyk mane nešvaistyti Tavo dovanų, dalytis su stokojančiaisiais ir atpažinti Tave alkstančiame brolyje. Duok jautrią širdį, kad mano maži kasdieniai sprendimai padėtų daugiau dalytis duona, gailestingumu ir labiau branginti taiką. 

Gal tai skamba labai proziškai, tačiau meilė susijusi su atsivėrimu gyvybei, jau nebėra tik „proza“.

Gyvybė yra palaiminimas. Stebuklas, dovana. Tai – Viešpaties mumyse įdėtas Jo atvaizdas, kūrėjo paveikslas. Galimybė dalyvauti Jo gyvybės kūrime. Kodėl tada pastaruosius kelis dešimtmečius žodžiai „daugiavaikė šeima“ visuomenėje palydimi užjaučiančių arba net smerkiančių žvilgsnių?