Kūno teologija – didžiojo Jono Pauliaus II didysis kūrinys – pagaliau ir lietuviškai

„Iš tikro kūnas ir tik kūnas gali padaryti matomą tai, kas nematoma: dvasinį ir dieviškąjį pasaulį“, – sako Jonas Paulius II. Būtent todėl žmogus nėra vien biologinis organizmas, pažįstamas per jo funkcionavimą, kas suformuoja požiūrį į kūną kaip objektą, atimant iš jo gilesnę reikšmę bei orumą, jei jis nėra asmeniškas kūnas.

„Kūno teologija šiandien skamba kaip pažadas atskleisti kažką svarbaus. Kas man yra kūnas – ar tai, ką turiu, kuo galiu manipuliuoti, ar aš pats esu kūnas? Jono Pauliaus II Kūno teologija, sako Karolio Wojtyłos biografas Georgas Weigelis, yra tarsi lėtai tiksinti uždelsto veikimo „bomba“ XXI amžiui – ji ugdys autentišką kūno supratimą“.

Krikščionys, taip pat ir kiti Kūno teologijoje pamatė visai naują būdą prabilti apie žmogiškąjį kūną, per jį išreiškiamus vyro ir moters tarpusavio santykius – prabilti apie tai, kas nuo neatmenamų laikų žmonėms kelia įtampą, rūpestį ar džiaugsmą. Ji mums padeda pamatyti vyro ir moters tarpusavio santykių tikrovę remiantis tuo, kaip ją galima įžvelgti Biblijoje, o drauge mus kviečia atpažinti ją ir mūsų gyvenime šiandien, jei žvelgiame į save giliau ir įsiskaitome.

Tai, kaip suprantame ir išreiškiame savo lytiškumą, rodo mūsų įsitikinimus apie tai, kas esame mes, kas yra Dievas kaip Kūrėjas, kokia yra meilės prasmė, visuomenės ir net visatos tvarka. Giliai apmąstydamas žmogiškojo kūno prasmę, Jonas Paulius II Kūno teologijoje atskleidžia mūsų giliausią troškimą ir galimybę – būti priimtam kaip dovana ir tapti dovana kitam. O tam reikia asmens psichologinės ir dvasinės brandos...

Jono Pauliaus II Kūno teologija atskleidžia Dievo planą žmogaus gyvenimui nuo ištakų iki eschaton – laikų pilnatvės, vesdama mus nuo žmogiškojo kūno svarbos, vyro ir moters skirtingumo iki bendrystės „viename kūne“ slėpinio, iki savęs dovanojimo kitiems. Toks kūno lytiškumo prasmės apmąstymas galiausiai leidžia iš naujo atrasti žmogaus egzistencijos prasmę... gyvenimo prasmę.

Pirmoji iš keturių Kūno teologijos knygelių, pavadinta „Pradžioje...“, atskleidžia ne pradinį laiko momentą Biblijoje, bet visa ko pagrindą. Kas buvo pačioje Pradžioje ir kas įvyko vėliau, paliečia kiekvieno mūsų žmogiškąją patirtį, kad galėtume susivokti, kas Šventajame Rašte aprašytais atvejais mums reikštų gẽra, o kas – galiausiai blõga. Todėl tai, kaip buvo Pradžioje, yra atskaitos taškas ir mūsų gyvenimui, ypač jei pametame tikruosius atskaitos taškus sau ir tarpusavio santykiams: ar tai būtų mūsų santykis su savimi, ar su kitais, ar su Dievu, jei jį pažįstame ar jo ieškome.