Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

Spalio Artuma: kodėl turėčiau kitiems skelbti Gerąją Naujieną? 

Mūsų mylimas popiežius Pranciškus, kreipdamasis į visus pasaulio katalikus, pakvietė spalį ypatingą dėmesį skirti misijoms ir sakė: „Kiekvienas pakrikštytasis ir pakrikštytoji yra misija. Nė vienas nėra nenaudingas ar nesvarbus Dievo meilei.“ Vadinasi, kiekvienas iš mūsų esame pašauktas liudyti savo tikėjimą.

Tad šioje Artumoje žvelgiame į tuos, kurie jau tai daro. Norint būti misionieriumi, „nebūtinai reikia teorinio krikščionybės išmanymo ar gilių teologinių žinių. Gali tiesiog maloniu bendravimu ir draugyste skleisti Gerąją Naujieną“, – drąsina mus misionierius redemptoristas Rastislavas Dluhý, Lietuvoje gyvenantis jau metus, o prieš tai ne vienerius metus atvažiuodavęs pas mus su misijomis. Jo klausiame, kodėl popiežius šį mėnesį ypatingą dėmesį atkreipė į misijas, kas yra misija, iš kur ji kyla.

Viktorija Čirvinskaitė keletą metų gyvena Filipinuose, Talimo saloje, ir yra vienintelė gydytoja... 35 tūkst. žmonių. Su Artumos skaitytojais ji dalijasi, kaip pajuto pašaukimą vykti į misijas, kaip joms rengėsi, kaip dabar tarnauja skurdžioje saloje ir iš kur semiasi tarnystei jėgų. Jai užduodame ir klausimų, kurių ji neretai išgirsta iš lietuvių, – ar reikia misionieriaus šalyje, kur 80 proc. gyventojų yra katalikai, bei kodėl netarnauja Lietuvoje, kurioje dar tiek daug vargo?

Misionierius tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis pasakoja apie lietuvaitę seserį Suzaną, kuri Brazilijoje, Sipo miestelyje, savo rankose ir širdyje laiko 16 tūkst. gyventojų bendruomenę. Tėvas Antanas parodo ir žavią misijų kasdienybę.

„Stengiuosi būti kunigas visiems ir visur esantiems“, – sako tėvas marijonas Kęstutis Kazimieras Brilius. Šiais laikais, kai vis daugiau laiko praleidžiame virtualiojoje realybėje, jis meta tinklus ir ten. Kunigas atsako, kaip pradėjo apaštalauti elektroninėje erdvėje, kas ir kokiais klausimais į jį kreipiasi, kaip toliau vystosi jų pažintis.

Šį mėnesį Bažnyčia kviečia misijų troškimo ir uolumo pasimokyti iš septynių šventųjų. Septynios jų istorijos parodys, kad galima būti misionieriumi ir neišeinant iš namų arba net ir neatverčiant to, kurį norėtum atversti. Vienas iš šių misionierių kaip evangelizacijos priemone mėgo naudotis... tradiciniu Japonijoje arbatos gėrimo ritualu.

Pradėję keliauti po Lietuvos parapijas, šįkart svečiuojamės Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Grožėjomės jos parapijos gyvybingumu. Apie tai straipsnyje „Kaip auga bendruomenė, arba Vakaras Vilkaviškio parapijoje“.

Dar vienai temai skiriame daugiau dėmesio šioje Artumoje – tai 30-asis mūsų gimtadienis. Šia proga žurnalo skaitytojus sveikina naujasis popiežiaus atstovas Lietuvoje arkivyskupas Petaras Rajičius. O mes patys žvelgiame į žurnalo kūdikystę ir vaikystę. Ilgametė redaktorė Vanda Ibianska pasakoja, kaip anksčiau dirbo, maketavo žurnalą, rūpinosi pirmaisiais kompiuteriais, platinimu. Čia ji prisimena ir mūsų žurnalui labai svarbų jos susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II, nubrėžusį mums kryptį: „Būsimo šventojo valia buvo tokia: žurnalas turi būti skirtas šeimai, t. y. jos reikmėms, problemoms ir ne tik bėdoms, blogiui, bet ir buičiai, kasdienybei. Taip tapome žurnalu šeimai.“

Silvija Knezekytė ta pačia proga apžvelgia pirmojo dešimtmečio žurnalus: „Bevartydama senus numerius pasijutau pakeliavusi laiku. Tarsi vėl išgyvenau, kaip keitėsi, kovojo, augo ir laisvėjo Lietuva“, – rašo ji. Kviečiame ir jus tai išgyventi.

Na, o vaikų mintys – kaip visad taikliausios! Šįkart ir jos apie Artumą. Antai septynmetis Ąžuolas sako: „Dar tikrai nežinau, bet galbūt, kai užaugsiu, aš irgi būsiu žurnalistas. Tada tai jau tikrai rašysiu visokių straipsnelių į Artumą. Rašysiu apie tai, kaip reikia daryti gerus darbus ir kaip padaryti, kad visi žmonės būtų laimingi. Rašysiu, kaip padaryti, kad vaikai nesimuštų ir dar kad visi turėtų pinigėlių ir galėtų nusipirkti valgyti. Kai užaugsiu, aš tikrai sugalvosiu ir viską parašysiu žurnale Artuma.“ Laukiam, Ąžuolai, Tavęs redakcijoje!

Be šių temų, rasite, kaip pasigaminti gardų rudeninį rizotą, gydytojas Vytis papasakos apie kataraktą, galėsite pasijuokti skaitydami šypsenas be raukšlių. Visa tai ir daugiau – spalio Artumoje.

Šiame numeryje

Kronika

Ite, missa est!
Ar Visuotinės Bažnyčios dvelksmas įkvėps reikiamo ryžto?
Taigi, 30-metis!

Didelės ir mažos kryžkelės

Kodėl turime skelbti?
Pokalbis su Rastislavu DLUHÝ CSsR
 Kiekvieno mūsų misija kasdienybėje
Pokalbis su gydytoja misioniere Viktorija ČIRVINSKAITE Gerumo virusas

Skanaus!

Rizotas su voveraitėmis

Visas turinys >>

NAUJIENOS

daugiau >>

RINKTINIAI STRAIPSNIAI

  • artuma201910-rs-16-3.jpg

    Gerumo virusas,

    2019-10-18

    Su gydytoja misioniere Viktorija ČIRVINSKAITE susitikome Tiberiados bendruomenės namuose Baltriškėse, kur ji atvyko aplankyti brolių ir pailsėti. Pirmą kartą prieš septynerius metus išvykusi į Talimo salą, jau daugiau nei dvejus metus ji gyvena ten nuolat, dovanoja vietiniams savo laiką, žinias, draugystę. Ir, kaip pati sako, pagal Evangelijos pažadą gauna šimteriopai daugiau. Taigi, misijos iš arti.

  • artuma201910-rs-05.jpg
    Kun. Artūras KAZLAUSKAS

    Ite, missa est!

    2019-10-18

    Švęsdami ypatingąjį Misijų mėnesį, sukluskime – kada liturgija labiausiai prabyla apie mūsų misiją?.. Ite, missa est! Pamenate? Mane tai visą gyvenimą lydi kaip ekskunigo ateistinės knygos pavadinimas su visais iš to kylančiais įvaizdžiais. O vyriausieji katalikai tikriausiai prisimins juos kaip prieš baigiamąjį Mišių palaiminimą tariamus žodžius. Ne vienam (ypač vaikystės ir paauglystės metais) tai būdavo viltingas ženklas, kad Mišios link pabaigos! Apeigos, suformuotos po Tridento Susirinkimo, ilgainiui buvo vis papildomos įvairiomis pridėtinėmis pamaldomis, tad šie žodžiai taip niekad ir nebuvo tikroji Mišių pabaiga. Beje, kai kurių kunigų dėka ir dabar Mišios vis papildomos, tad atrodo, kad pačiomis Mišiomis dar kai kas nepasakoma ir nepadaroma.

  • artuma201910-rs-20.jpg

    Žvejonė virtualybėje

    2019-10-17

    Vis daugiau laiko praleidžiame virtualiojoje realybėje – ten ieškome naujienų, bendraujame su (ne)pažįstamaisiais, atsipalaiduojame. Tad nenuostabu, kad kai kurie sielų ganytojai meta ir ten tinklus. Vienas tokių – marijonas tėvas Kęstutis Kazimieras BRILIUS, kuris siekė, kad Bažnyčia Lietuvoje nertų į skaitmeninį vandenyną, ir labai palaikė Katalikų interneto tarnybos pradžią prieš 21 metus. Kalbamės su juo apie apaštalavimą elektroninėje erdvėje.

daugiau >>

 Visada aktualu >>

Pergalingos meilės šventimas

Džiaukitės viltyje

Mylėti kaip Dievas

Susipažinkime – esu Teofilius

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Rotušės a. 23
LT-44279 Kaunas
Tel. (8 37) 20 96 83,
8 673 13 303

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22