Rugsėjo Artuma: kvietimas šlovinti Dievą dvasia ir tiesa

Kaip geros knygos skaitymas tampa oaze, taip rugsėjo Artuma it rekolekcijų užrašinės puslapiai pakvies įsivardyti realybę, drąsiai ir atvirai tęsiant kelionę sinodiniu taku. Priimant savo žaizdas, nemeluojant pirmiausia sau, o tada ir aplinkiniams.

„Mama sakė, kad liūdniausias nuotykis, jog vasara jau pasibaigė. Dabar mamai reiks dirbti, man reiks mokytis, o kitą vasarą vėl keliausime“, – taip švelniai atsidūsėja aštuonerių Liepa. O gal nenustokime keliaukime? Juk Šilinės! Ir visi keliai veda į Šiluvą ir vedė tada, kai net prie kiekvieno kelio ar šunkelio paskutiniais vasaros sekmadieniais budėdavo saugumiečių mašinos, įtariai tikrindamos pravažiuojančius automobilius, apie tai pasakoja Dalė Gudžinskienė, išsamiai cituodama ir pačią LKB Kroniką.

Tikras ekskursas laukia ir dr. Kastyčio Rudoko tekste. Įžengiame į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. Į objektą, pralenkusį savo laikmetį. Koplyčioje susitinkame su genijumi Antanu Vivulskiu. Skulptorius ir architektas, tarnaudamas nuo bolševikų gintis skirtoje savanorių rinktinėje, pats sirgdamas plaučių uždegimu, atiduoda savo šiltą apsiaustą tarnybos draugui ir po savaitės miršta.

Taip ir susipina tikėjimas ir patriotizmas, tiesdamas kelią tarp Šiluvos ir Ukrainos. Lietuvos karitiečiai dalijasi, kad šiurpuliukai bėgiojo, kai išleisdamas arkivyskupas Visvaldas Kulbokas paprašė ir jį palaiminti. „Labiau sukrečiančių dalykų nepasakosiu, nes tai būtų siaubo filmas“, – sakė Šventojo Sosto atstovas ir pasidalijo konkrečiais punktais, ką mes galime, net jei atrodo, kad nieko negalime arba galime tik labai mažai.

Mūsų laikų kontekste – naujas karas, grasinantis socialine ir reputacine mirtimi. Kartu su Romanu Kazakevičiumi jautriai paanalizuokime katalikų riziką ginant krikščioniškąsias vertybes labiau atstumti nei patraukti žmones. Bet kaip evangelizuoti, jei esame akistatoje su savo lytimi nesitapatinančiais asmenimis?!

Jei mokslo metus pradėsime ne nuogąstavimais, o džiaugsmu, kad grįžtame siekti naujų žinių, mums patiks pokalbis su diakonu Martynu Kandratavičiumi. Pašnekovas išlukštens šventojo Jono Bosko ištarą, jog „neužtenka jaunuolių mylėti. Jie turi patys atpažinti, kad yra mylimi“. Gal tikrai neužtenka kelių katechezių, per kurias perduodamas tikėjimo turinys? Gal laikas kartu su Jėzumi ateiti į kiemą?!

Apie „kiečiausią“ universitetą – šeimą – Vijoletos Vitkauskienės tekste. Tik kaip išeiti iš tokios padėties, kai tik vienas mato problemų poroje? Kai dingo gera atmosfera, o gal net meilė… Kai nebegalite pakęsti vyro požiūrio? Ar nebetveriate dėl žmonos priekaištų?

Į sveikatą – sako rugsėjo Artuma ir kartu su gydytoju Vyčiu Žemaičiu linki tinkamai pasiruošti peršalimo sezonui. Tikrai įmanoma!