Vasarinė Artuma: kaip skambėjo Šeimos metai ir Sinodas Lietuvoje?

Mieli mūsų Skaitytojai,

norėjau šį laišką Jums pradėti: „Linkėjimai Artumai iš Romos, Vatikano ir paties San Pietro glėbio!..“ Ale buvo taip karšta, kad net baisu traukti kompiuterį, todėl nemeluosiu – sveikinu Jus jau iš redakcijos, vos šiąnakt grįžęs iš to Amžinojo miesto – amžinai viliojančio sugrįžti, visaip karšto... nors ir visai smagaus ištrūkti iš tų įkaitusių smiltainių bei marmurų glėbio ir sugrįžti į mūsų gaivią žalumą. 

...Jei vaikams leistų sugalvoti savo taisyklių Bažnyčioje, būtų labai gerai. Mano taisyklė būtų tokia: trumpos maldos ir labai daug švenčių, kurias reikia švęsti. Per tas šventes reikėtų ateiti į bažnyčią, truputį pasimelsti, padėkoti Dievui, o paskui eiti į parapijos namus ir klausytis koncerto. Kai jau kunigas visus pasveikina, žmonėms reikėtų eiti gerti kavos, o vaikai tada gertų pieno kokteilius. Paskui dar būtinai su kunigu ir su tėveliais reikėtų pažaisti futbolą. O ta komanda, kuri laimi, gautų prizą – guminukų arba čiupa čiupsų.

Šitaip šešiametis Balys atsakė mums į sinodinius klausimus apie taisykles, autoritetus, jų sprendimus ir pasekmes kasdienybei.

Mieli bičiuliai,

ar patikėsite, kad šios Artumos viršelyje – nuotrauka iš Mariupolio ir daryta ji Velykų rytą?! Man sunku patikėti, bet juk Reuterso agentūra negali meluoti.Toji ryto šviesa, spindinti Švč. Trejybės bažnyčios kupole – tikrai velykinė, namai aplink – realiai sušaudyti, ir... toji moterytė – tikrai gyva, it iš kapo išėjusi, iš to pragariškai niokojamo Marijos-miesto! Ir nešina ji maišeliu, kuriame, o stebukle – nejau bažnyčioje palaiminti margučiai (ukrainietiškai – pysanka)?! Panašu, kad taip, nes kitose jų nuotraukose matosi, kaip žmonės tą rytą išeina iš bažnyčios tame pačiame Mariupolyje...

Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. (Rom 8, 11)

Liepos intencija: „Melskimės už senus žmones, kurie yra tautos šaknys ir atmintis, kad jų patirtis ir išmintis padėtų jauniems žmonėms viltingai ir atsakingai žvelgti į ateitį.“

Džiugia ir gyvybinga viltimi padvelkė popiežiaus kvietimas į Sinodinį kelią. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti – kas čia ypatinga? Kalbasi žmonės. Tačiau Sinodo tikslas siekia pačias Bažnyčios vienybės su Dievu gelmes. Besikalbėdamas – tardamas savus ir įsiklausydamas į kito žmogaus žodžius – gali išgirsti paties Dievo balsą ir pranašiškai atpažinti Jo valią. Tad ir Šventraščio mokykloje mūsų laukia dar viena pamoka.

Ilgai laukta ir kruopščiai rengta popiežiaus Pranciškaus Romos kurijos reforma, kuria siekiama atgauti pasitikėjimą Bažnyčia, yra tiesioginis atsakas į Bažnyčios krizes, remiantis Vatikano II Susirinkimo nuostatomis. Naujoji Romos kurijos konstitucija, pavadinta Praedicate evangelium – „Skelbkite Evangeliją“, po beveik devynerių metų darbo pagaliau paskelbta kovo 19-ąją, per Šventąjį Juozapą, o įsigalioja dabar, birželio 5-ąją – per Sekmines. Kaip šios datos parinktos tikrai neatsitiktinai, taip ir pats laikmetis, kuomet Šventasis Tėvas pakvietė visą Bažnyčią keliauti Sinodiniu keliu.