Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)
Į Mariją ir motinystę žvelgiame labai tiesiai ir šviesiai – su visais sunkumais, išbandymais ir viltimi, kuria gyvena šių dienų motinos... Krikščioniškųjų gimdymo namų „reformos“ istorija nesibaigė, bet įgauna šiek tiek vilties lašų, o šįkart žurnale – ten gimdžiusių mamų liudijimai.
Popiežiaus Leono XIV žodžiai apie veido ir balso išsaugojimą šiais laikais, kai taip dažnai dingsta riba tarp asmens, su visu jo orumu, ir fikcijos, fake‘o – skamba ne tik giliai dvasingai, bet ir sugražinančiai į tikrovę.
Vatikano II Susirinkimo, kurį Šventasis Tėvas labai prašo prisiminti ir įgyvendinti, dokumentai apie komunikaciją – lyg surašyti vakar mūsų šiandienos situacijai, kalbant apie žodžio laisvę ar Popiežiaus drąsą pasipriešinti Trumpui. O palaimintasis Jurgio prabyla žodžiais, ištartais prieš 100 metų, bet ir vėl – lyg pritaikytais mūsų dabartinės Bažnyčios Lietuvoje realybei...
Ir visa tai – belaukiant Gailestingumo! (Pasaulinio apaštalinio kongreso Vilniuje).
Gegužę, Marijos ir visų Motinų mėnesį, Artuma dalijasi šiandienos motinų liudijimais. Juose – nepasaldintas, bet realus skausmo ir džiaugsmo kupinas „motinystės šventumo grožis“, pasak mamos Ados. O vis besišypsanti Aistė, nors „gyvenimo ir vilties egzaminus patyrusi“ ir vėžiu sirgdama keturis vaikus pagimdžiusi, dalijasi pavasariška stiprybe, priimdama visas neišvengiamas procedūras, kurios neapkartina širdies, bet perkeičia joje viską, kad „nebegaila laiko ilgai žiopsoti į muses, lėktuvus ar varnas. Mėgaujuosi stebėdama gyvenimą. Mėgaujuosi gyvendama. Retkarčiais pasinervinu.“
Apie Krikščioniškųjų gimdymo namų gyvybę palaikančią dvasią šįkart liudija pačios mamos. Penkių mamų istorijos atskleidžia, koks atidumas ir profesionalumas čia kasdien lydėjo mamas, kaip naprotechnologijos pagalba buvo išsaugota negimusio kūdikėlio gyvybė, kaip padrąsinamos ir palaikomos mamos ir šeimos jautriausiu – nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Susipažinę būtinai pasirašykite peticiją >> ir darykite visą, ką galite, kad nebūtų žengtas absurdiškas žingsnis – uždaryti geriausiai Lietuvoje veikiantys gimdymo namai.
Šį mėnesį, kai švenčiama ir Šeimos diena, vaikai atvirai svarsto: „Kokia bus mano šeima?“ Gyvenimo paprastumas ir aiškumas tikrai slepiasi septynmečių širdyse, – paskaitę sužinosite, kaip jie tikisi susirasti savo būsimus vyrus ir žmonas, kiek vaikų augins ir kaip gyvens...
Apie maldos Sveika, Marija lietuviškus ypatumus naujai primena kunigas dr. Andrius Končius ir kviečia į diskusiją dėl šios jau į kraują mums įaugusios maldos. Formuluotė, įvesta prieš šešis dešimtmečius: „Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus“ visame pasaulyje – anksčiau ir Lietuvoje – skambėjo taip: „Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius Jėzus.“ Atlikus apklausą (kurią kunigas Andrius pažadėjo išsamiau pristatyti kitame Artumos numeryje) matosi, kad aktyviems maldininkams priimtinesnis vienas variantas, o sekmadieniniams tikintiesiems – kitas. Tad kaip toliau?..
„Prasidės naujas bažnytinis gyvenimas“, – lygiai prieš 100 metų pažadėjo palaimintasis Jurgis Matulaitis. Pasak jo paties, „Lietuvoje Bažnyčią radau daugeliu požiūrių baisios būklės. Santykiai su Šv. Sostu beveik nutraukti, nesuprantamas priešiškas nusistatymas ir nepasitikėjimas Bažnyčios galva, ne kartą peraugantis į atvirą neapykantą. Slapta šėtono ranka stūmė šią tautą veik iki apostazės. Supratau, kad ši piktųjų dvasių padermė nesiduos kitaip išvaroma, kaip tik malda ir pasninku. Dievas palaimino mano pastangas. Viską Jo malonei priskiriu.“ Tai citata iš sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS straipsnio apie esminį Matulaičio indėlį steigiant Lietuvos Bažnytinę provinciją.
Per Šeštines švenčiant ir Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną, dr. Andrius Navickas svarsto, kaip, drauge su Popiežiumi, „nuginkluoti žodžius, pakelti žvilgsnį, sergėti širdį“ ir glaustai pristato Bažnyčios mokymą apie katalikų pareigą puoselėti žodžio laisvę, palaikyti žiniasklaidą ir puoselėti visų atvirą pokalbį.
„Kam reikalingas referendumas dėl šeimos sampratos?“, – neretoriškai klausia politologas katalikas, jei bet kurios savivaldybės darbotvarkėje šeimos klausimas nėra kertinis, nes maža susijusių įgaliojimų. Dr. Mariusz Antonowicz įžvelgia, kad šio referendumo pagalba gali būti bandoma kurstyti kultūrinius karus, kurių sergėtis prašo pastarieji popiežiai.
„Tegu atjauta ir gailestingumas nebūna pasyvūs“, – kviečia ne tik Caritas, kurio užsakymu buvo atliktas tyrimas apie mūsų visuomenėje vyraujančias baimes ir nusiteikimą padėti; taip kviečia ir profesorius Boguslavas Gruževskis, aptariantis šį tyrimą, kuriame analizuojama, kaip grėsmė atsidurti benamystės, karo pabėgėlio, priklausomybių, vienišo žmogaus, negalios, sunkios ligos ar nelegalaus migranto situacijoje veikia požiūrį į šias visuomenės grupes ir mūsų norą prisidėti prie pagalbos. Kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms padėtume visų pirma, o kam – iš principo ne?..
Ir jau visiškai atvirai – ką žada Pasaulinis apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje? Kodėl jame bus įdomu ir netikintiems, kokių sričių pasaulinio garso profesionalus galėsime sutikti šiame kongrese, ir kokia dalyvavimo jame kaina. Paminėsime tik, kad jame dalyvaus ir šventojo Karolio Akučio teta (išsami kongreso programa >>).
Be to, gegužės Artumoje ir Šv. Sebastijono sūrio pyrago receptas – tiesiai iš Romos katakombų, ir dar daug kitų įdomių bei svarbių žinių iš Lietuvos ir pasaulio krikščionių gyvenimo. Smagaus, šviesaus ir šilto pavasarinio skaitymo!
Ką žada Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?
Prasidės naujas bažnytinis gyvenimas
Nuginkluoti žodžius, pakelti žvilgsnį, sergėti širdį
Gyvybę palaikanti dvasia
Magnificat drauge su Marija
Už motinystės šventumo grožį!