Mielos ir brangūs,
kaip Jūs įsivaizduojate Rojų?! Ar kada bandėt savęs sąžiningai paklausti? Nežinau, ar šis Artumos numeris paveiks Jūsų vaizduotę, bet kažkodėl esu tikras, kad daugeliui iš mūsų, lietuvių, kaip ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Rojus – labai panašus į jūrą ir pajūryje nusileidžiančius bei kylančius angelus! Būtent taip mūsų didysis MKČ ne tik įsivaizdavo, bet ir nutapė bei pavadino tą paveikslą, kuriuo džiaugiamės, papuošę šios Artumos viršelį; o kad mūs vaizduotei nebūtų maža – jis dar ir simfoninę poemą Jūrą mums paliko, tik jos, deja, čia negalim perteikti... Bet jeigu dabar jos klausytumėtės, tai jums tik patvirtintų tą čiurlionišką, lietuvišką, drįsiu tarti – ir krikščionišką Rojaus viziją: kad ir kokie lietūs ir audros dabar siaustų – vis vien jie baigsis vieną dieną saulės nutviekstu dangum! Kad ir kokius vargus dabar vargstame, skausmus ar tamsas išgyvename – tikrai išauš atvangos, palengvėjimo, šviesos... atostogų, rojaus rytas!
Nesu koks tapybos anei muzikos žinovas, tiesiog eilinis lietuvis katalikas, Čiurlionio kūrybos mylėtojas, tad užklausiau nūnai madingo dirbtinio žinovo – ar tas žinąs, ką MKČyra sakęs ar rašęs apie rojų, ramybę ar atostogas?.. Ir tas žinovas prisipažino nežinąs tiesioginių citatų apie tai, tačiau štai kokią Čiurlionio mintį priminė:
Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.
Mielos ir brangūs Artumos bičiuliai, tarp kitų nūdienos vargų, man buvo labai skaudu girdėti, kad MKČ muzika neįleista į bažnyčias Lietuvoje... Bet meldžiu ir viliuosi, kad vieną dieną ir čia nušvis saulė, nes tiesiog neįmanoma, kad tokio genialaus Dievo kūrinio – žmogaus-kūrėjo, savo darbais šlovinančio Dievą-Kūrėją, kūryba nebūtų branginama Dievo namuose! Štai dar viena MKČ mintis:
Aš noriu, kad mano kūriniai pasakytų tai, ko negaliu pasakyti žodžiais.
Kuriantysis ir turi ne žodžiais, o savo kūriniais atskleisti tą lobį, kurį Kūrėjas paslėpė kūrinijoje. Na, o mes, kadangi esame Žodžio tarnai, tai savo varganais žodžiais taip pat bandome praskleisti Dievo ir žmonių artumos slėpinius ir tikrovę. Tad vasarinė, dviguba Artuma – ne visai apie rojų, labiau dar apie tai, kuo dabar gyvename, ką patiriame, ko siekiame... idant vieną dieną galėtume džiaugtis Rojuje!
O kol kas – linkime Jums įdomaus skaitymo, smagios vasaros: tegu atostogos Jums tampa rojaus ragavimo akimirkomis.
Jūsų
diakonas Darius Chmieliauskas
