Paskutinį balandžio sekmadienį minime gyvybės dieną. Bet ar pakankamai suvokiame kada prasideda gyvybė ir ką reiškia Dievo įsakymas „Nežudyk!“.

Mieli Artumos bičiuliai ir skaitytojai, popiežiui Pranciškui iškeliavus į Tėvo namus, pagalvojome, kad geriausia pagarba ir padėka jam būtų... labiau, ar iš naujo įsiklausyti į jo žodžius, pasakytus mums Lietuvoje 2018-aisiais – jo apsilankymo pas metu. Tad siūlome ir jums prisiminti tuos jo tekstus ir mūsų bandymą juos perskaityti, išgirsti, įsiklausyti ir jais gyventi. Šiame pokalbyje, publikuotame 2019 m. sausio Artumoje, gilinamės į popiežius Pranciškus kalbą valdžios, visuomenės atstovams ir diplomatams prie Prezidentūros. Žinoma, čia jis kalbėjo ir visiems Lietuvos žmonėms.

Žmogaus kūryba – tarsi veidrodis, atspindintis jo vidinį pasaulį. Tai, ką pamatome, išgirstame viename ar kitame meno kūrinyje, yra ir dalis tiesos apie patį autorių. Artėjant Prisikėlimo šventei norisi prisiminti menininką Vytautą Tamoliūną (1955–2009), kurio gyvenimas ir kūryba gali įkvėpti vilties ir sustiprinti tikėjimą.

Balandžio 13-ąją – šįmet Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienį – Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtadienis. Per penkiasdešimt šešerius metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Ėmė tad savo kryžių <...> ir sekė paskui Kristų.“ Būtent todėl neįmanoma negirdėti Palaimintojo Jurgio žodžio. Neįmanoma nuo jo išsisukti. Vėl ir vėl supranti: jis gi ne teisingas formules kartoja. Jis kalba savo gyvenimą!

Vilties piligrimystė – tai santykių su Dievu, artimu, kūrinija peržiūrėjimas ir pertvarkymas. Eucharistija, išpažintis, adoracija ir asmeninė malda – keturi bendrystės būdai su Dievu. „Labas“, „atsiprašau“, „skanaus“ ir „ačiū“ – keturi žodžiai bendrystei su artimu. Ko galima linkėti sau pačiam? Meilės, džiaugsmo ir ramybės, kantrybės, didžiadvasiškumo ir gerumo, maloningumo, romumo ir ištikimybės, kuklumo, susivaldymo ir skaistumo – keturis kartus po tris – dvylika Šventosios Dvasios vaisių, leidžiančių man iš tikrųjų būti laimingam.

Šio mėnesio maldos dėmesys – ne tiek technologijai, kiek žmogui, Dievo iš meilės sutvertam ir išlaikomam, su jausmais, praeitimi, viltimis, patirtimi, teisėmis ir visu kitu. Niekas neatstoja asmens, žmogaus, sutverto pagal Dievo paveikslą, su jausmais, meile ir pagarba.

Kartais tėvų auditorijoje paklausus, ar vaiką reikia girti, įsiplieskia ginčai – vieni teigia, kad vaiko girti nereikia, nes jis išpuiksta ir tada negalima susikalbėti, kiti teigia, kad reikia girti kuo dažniau, nes tai paskatina gerą vaiko elgesį. Kaip dažnai atsitinka, tiesa – kažkur per vidurį.