unsplash.com nuotrauka
Praėjusį tūkstantmetį per radiją ir radijo taškus transliuodavo gamybinę mankštą. Kiekvieną darbo dieną – be dešimt vienuolika. Kas tie radijo taškai ir kodėl mankšta gamybinė, pasiklauskit senelių. Juokingiausia, kad pabaigoje vedantysis visada sakydavo: „O dabar pereikime prie vandens procedūrų.“
Liepa ir rugpjūtis Lietuvoje – maudynių atviruose vandenyse sezonas. Žinoma, globalizacija leidžia nulėkti į šiltus vandenis ir žiemą. O dar uždari ir pusiau atviri vandens pramogų parkai, karštųjų šaltinių baseinai… Visus metus galima mirkytis. Tačiau natūralus sezoniškumas turi savo privalumų. Braškė, pomidoras, obuolys taigi skaniausi vietiniai ir savo laiku. Upė, tvenkinys, ežeras, Palangos jūra – irgi.
Skendimai ir kitokie nelaimingi atsitikimai prie vandens bus šito rašinio tema. Sveikas protas, atsargumas ir saikas turėtų mus saugoti. Bet statistika bjauri. Pagal skenduolių skaičių tūkstančiui gyventojų keturiskart viršijame Europos Sąjungos vidurkį. Kasmet Lietuva taip netenka apie 150 žmonių. Vyrų keturiskart daugiau nei moterų. Daugiau kaip pusė jų – jaunesni negu 29-erių metų. Norit didesnio įspūdžio? Pasaulyje per metus paskęsta ketvirtis milijono. Priežastys? Svarbumo mažėjimo tvarka: alkoholis, vaikų nepriežiūra, savižudybės, savo galimybių pervertinimas ir gretutiniai sveikatos sutrikimai vandenyje (pavyzdžiui, infarktas ar insultas), neatsargumas, t. y. taisyklių nesilaikymas.
Nesigilinsim, ką turi padaryti valstybė. Įstatymai, taisyklės, maudimviečių infrastruktūra, gelbėtojų postai, informacijos pateikimas, vandens transporto sauga. Viską turim, jeigu esam pilietiški – galim reikalauti, kad tobulintų.
Įkaušusiam jūra iki kelių irgi gali būti mirtina. Kaip rasti drąsos ir sudrausminti tokį erelį? Ar reiktų kviesti policiją, jei girtas žmogus į vandenį lenda? Kada jau pasitikėti savo paaugliu ir išleisti su kompanija į pakrantę?
Kiekvienas antrokas turi mokėti plaukti. Būtinai nuveskite vaiką į baseiną pas plaukimo trenerį! Ar žinote, koks yra plaukimo specialistų sutarimas dėl mokančio plaukti suaugusiojo? Reikia taisyklingai plaukti bent dviem stiliais, nuplaukti 400 metrų be sustojimo, panerti bent į 1,5 metrų gylį, staiga atsidūrus vandenyje susiorientuoti ir vandens paviršiuje plūduriuoti be pastangų neribotą laiką. Atitinkate apibrėžimą? Jeigu ne – be priežiūros neplaukiokite. Pasak gelbėtojų, tik 10 procentų Lietuvos gyventojų tikrai moka plaukti. Visai ne gėda dėvėti gelbėjimo liemenę. Čia kaip saugos diržai automobilyje – privaloma visiems visose vandens transporto priemonėse. Sergantieji epilepsija taip pat privalo būti su liemene, kai maudosi.
Atskira tema – lūžę nardytojų kaklai. Jeigu išgyvena – lieka vežimėlyje ar ant patalo visam gyvenimui. Visiškai išvengiama problema, jeigu turime proto ir laikomės taisyklių. Žinoma, labai svarbu saugus dugnas. Aštrūs šakaliai, stiklų duženos, virvagaliai… Nedaryk kitam taip, kaip nenori, kad tau darytų. Neteršk. Ir nesimaudyk nesaugioje vietoje.
Vandens bakterinė tarša... Negalima maudytis „žydinčiame“ vandenyje. Oficialių paplūdimių ir poilsio zonų bakteriologinės saugos rodikliai skelbiami internete, Higienos instituto portale www.hi.lt/maudyklos/. Nustebau, kiek daug mėginių tiriama už mūsų sumokėtus mokesčius. Yra toks vienas specifinis ežeras, kur maudytis nesaugu – Dusia. Nors Metely, už kelių šimtų metrų – saugu. Tegu dzūkai nepyksta už teisybę. Tik Dusioj kol kas (nors galėtų ir kitur) gyvena toks parazitas šistostoma. Parazituoja jis vandens paukščių kraujagyslių sistemoje. Į vandenį paleidžia kiaušinėlių. Tie kiaušinėliai sulenda į tam tikros rūšies sraiges. Laikui atėjus iš sraigių į vandenį paplūsta tų šistostomų lervos – cerkarijos. Va šitos bestijos jau ieško šiltakraujų – paukščių. Bet paukščiai maži ir plunksnuoti. O mes turim daug atviros odos, tai esam lengvai prieinami. Ir sulenda tos šistostomų cerkarijos mums (ypač vaikams – plona oda, braido šiltesniam vandeny pakrantėj) į odą. Ir po keliolikos minučių sukelia vadinamą plaukikų niežulį. Keletą dienų niežti, degina, paberia. Žmogus šistostomoms visai netikęs šeimininkas – biologinė aklavietė, mumyse pasidauginti nepavyks. Gydymo nereikia. Praeina savaime. Galima mažinti niežulį priešalerginiais vaistais. Galima tepti bėrimus drėkinančiais odos kremais. Retais atvejais, kai sunkesnė ar komplikuota eiga, prisideda bakterinė infekcija, tada gali prireikti kito gydymo, jį paskiria gydytojas. Kaip apsisaugoti nuo cerkarijų? Nesimaudykim ten, kur gyvena vandens paukščiai (neįmanoma misija); nesimaudykim pakrantėse, kur daug žolių, nes ten gyvena tie tarpiniai šeimininkai moliuskai (misija neįmanoma); venkim seklių vietų (o kaip?); pažymėkim probleminius vandens telkinius plakatais (gerai būtų); po maudynių energingai nusitrinkim šiurkščiu rankšluosčiu (visada prašom); odos aptrynimas spiritiniu (oho!) tirpalu prieš ir po maudynių; pasitepkim vandeniui atspariu apsauginiu kremu nuo saulės (puiku); po maudynių lįskim po labai karštu – kiek tik įmanoma – dušu (dėkui). Tad gal Dusios pakrantėm geriau pasigėrėkim iš tolo…
O saugiausia, žinokite, baseinas ir vandens pramogų parkas. Klausimas eruditams: ką reiškia SPA? Gudragalviai sakys, kad tai lotyniškas posakis sanitas per aquam –sveikata iš vandens.Nieko panašaus. Tai Belgijos miestelio pavadinimas, kur trykšta sveikatingo vandens šaltiniai. Kurortas nuo romėnų ir viduramžių laikų. Agituoju už SPA. Ten visada budi gaivinti apmokytas personalas ir vanduo chloruotas.
