Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje
Jei iš Vilniaus išvažiuosi keliu link Kernavės, 16 kilometre ant kalvos didingai iškils įspūdinga klasicistinės rotondos stiliaus Sudervės Švenčiausios Trejybės bažnyčia. Ar šios originalios bažnyčios architektas vis tik buvo Vilniaus katedros statytojas Laurynas Stuoka Gucevičius, ar darbus prižiūrėjęs dominikonas Laurynas Bortkovičius – istorikai vis dar nesutaria... Bet šįkart mums rūpėjo ne istorija, o gyvenimas šioje bažnyčioje susirenkančios bendruomenės, kuri tęsia savo pirmtakų užsidegimą statyti
Tai tegul malda su Dievo Žodžiu tampa vieta, kur pats Kristus maitina mūsų gyvenimą ir stiprina viltį, taip reikalingą kiekvienai bendruomenei. Iš šio Gyvojo Žodžio semkimės jėgos keliauti su Bažnyčia, kurioje meilės brolystė ir susitaikinimo misija būtų nuostabi kasdienė tikrovė.
Kai 2021 metais mus pasiekė žinia, kad popiežius Pranciškus paskelbė apie XVI eilinį vyskupų sinodą – „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“ – sau iš karto pasakiau: „taip“! Viskam, į ką būsime kviečiami šiame procese. Kodėl?..
Keliaudama po Lietuvos parapijas Artuma artėjant Kalėdoms nutarė savo skaitytojus supažindinti su Šventosios Šeimos titulu apdovanota tikinčiųjų bendruomene...
Šį rytą tai laukiu pirmų aušros ženklų pro mūsų namelio virtuvės langą į rytus – bent ruoželio šviesos ir tuo pačiu vilties po sunkokos nemigo nakties. Toks, atrodo, paprastas noras ir gal užtikrintas, bet vis lyg pavojus, kad kažkas bus kitaip ir arba visai neprašvis, arba tik truputį.
Diletantiški psichologijos mylėtojai neretai pakomentuoja, kad būtinai reikia išimti iš šv. Mišių teksto „Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas“, nes tai – nesveika. Ar tikrai? Artėjant Kalėdoms, per Adventą vis dar galioja sena tradicija – atlikti išpažintį... Ar vis dar verta?..
Kai dienos sutrumpėja, prisipildo tamsa ir tyla, ateina Adventas ir pakviečia sustoti. Lyg kažkas švelniai paima už rankos ir sako: „Stabtelk... išgirsk... pajausk.“ Ir tada supranti – prasideda laikas, kai visas pasaulis sulėtėja. Ne dėl vėsos, ne dėl tamsos, o dėl laukimo. Tikro, gyvo, žmogiško...