Lapkričio 11-ąją Bažnyčia mini šventąjį Martyną iš Tūro – vieną mylimiausių Europos šventųjų. Jo gyvenimas primena, kad tikrasis dosnumas matuojamas ne tuo, kiek atiduodame, bet kiek meilės įdedame į savo dovaną. Su šia diena nuo seno siejama ir ypatinga kulinarinė tradicija – kepta šventojo Martyno žąsis. Tačiau kodėl būtent žąsis? Ir ką bendro turi šventojo apsiaustas, žąsų gagėjimas bei prie vieno stalo susirinkusi šeima?

Visų Šventųjų šventė ir Vėlinių minėjimas įneša šviesos ir vilties. Nuostabios progos su vaikais pasikalbėti apie amžinybę, gyvenimą kaip mums duotą brangiausią dovaną. Patikėkite, Pirmosios Komunijos vaikams – tai neišsemiama tema, kuri juos taip jaudina.

Turtas pats savaime nėra blogis, tačiau jis gali žmogų pavergti, paskatinti užsisklęsti ir atskirti nuo kitų. Krikščioniška laisvė šiuo atžvilgiu reiškia gebėjimą nebūti turto valdomam ir išmintingai juo dalytis dėl bendrojo gėrio.

Seksualinės prievartos prieš vaikus problemai Lietuvoje išliekant aktualiai, Artumoje tęsiame pokalbių apie smurtą ciklą. Šįkart apie tai sutiko pasikalbėti psichologė dr. Ieva Daniūnaitė, kurios profesinės ir mokslinės veiklos sritis yra vaikystės trauminės patirtys ir jų psichologinės pasekmės.

Šventuoju Pranciškumi lengviau žavėtis, nei iš jo mokytis. Tačiau kita alternatyva yra prakišti kupranugarį pro adatos skylutę. Renkamės mes.

Taip nutinka, kad mažyčiame kaime, kažkur pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Ukmergės, apsigyvena didžios dvasios Dievo žmogus ir ta maža nežinoma vieta tampa traukos centru. Kalbu apie regimai mažutę seserį Rozaną CMAT, kurią užsukus į Krikštėnus sutikau už koplytėlės ramiai varstančią rožinio karoliukus. Iš Belgijos, per Prancūziją Dievas ją atvedė į misijas Lietuvoje, kol galiausiai nusėdo mažo bažnytkaimio sodyboje...

Kiekvienas iš mūsų galime ir turėtume būti misionieriais. Mes visi gavome iš Dievo nuostabią gyvenimo dovaną, o kartu su ja – ir neapsakomą meilę. Geriausias būdas už tai atsidėkoti – dalintis šia šviesa su kitais žmonėmis, Dievo vaikais.