Vieni prašo ir net reikalauja pagalbos, kiti neša nepakeliamą naštą vieni. Kaip trisdešimt dvejų Rita. Patėvio vyta iš namų, būdama penkiolikos pradėjo lauktis. Dvidešimties buvo trijų vaikų mama. Kai vyrui „atėmė kojas“, visi rūpesčiai gulė ant jos pečių. Stengėsi, dirbo savęs negailėdama – kas, jei ne ji. Į Caritą atėjo tik tuomet, kai pačios gyvybė pakibo ant plauko...

Seniau šeimos savo narius krikštydavo šventųjų vardais. Vėliau savo Vytautams, Ąžuolams, Eglei, Dainai ir panašiems prideda šventą vardą, kad turėtų kur kreiptis pagalbos ir globos plačiau negu savo Angelo ar Angelės Sargės.

Planuodami piligrimystę į Ugdymo pasaulio jubiliejų Romoje sužinojome, kad tuo metu, Visų Šventųjų iškilmės dieną, Šv. Petro aikštėje popiežius Leonas XIV Bažnyčios mokytoju paskelbs šventąjį Joną Henriką Niumaną (John Henry Newman), kardinolą, teologą, akademiką, filosofą, istoriką, rašytoją ir poetą, oratorijos įkūrėją Anglijoje, lemiamai prisidėjusį prie teologijos atnaujinimo ir krikščioniškosios doktrinos bei jos raidos supratimo. Šventasis – vienas didžiųjų šiuolaikinių krikščionybės mąstytojų, vienas reikšmingiausių XIX a. Bažnyčios ir ekumenizmo veikėjų, gyvenęs su aistra Evangelijai. Jo dvasingumas – tai tikėjimas, kaip kasdienis dialogas su Kristumi „širdis širdin“. Pastaraisiais dešimtmečiais jis ne kartą vadintas „Vatikano II Susirinkimo tėvu“ dėl savo laiką pralenkiančių įžvalgų Bažnyčios mokymo klausimais.

Bažnyčia moko, kad net ir šioje tamsybėje Dievas nepalieka žmogaus. Patys kenčiantieji ir vienas Dievas pažįsta širdį. Jis gali suteikti malonę net lemtingiusią akimirką. Todėl krikščioniškas požiūris niekada neturi tapti smerkimu, bet vilties ir gailestingumo keliu.

Spalis mums jau tampa ne tik Misijų, bet ir Sinodo mėnesiu, nes pastaruosius dvejus metus šį mėnesį Vatikane vykdavo vyskupų Sinodo apie sinodiškumą generalinės asamblėjos. Todėl neatsitiktinai turbūt šį spalį Romoje vyksta Sinodinio kelio dalyvių Jubiliejus, kuriame dalyvauti pakviesti visų lygių sinodinio proceso dalyviai iš viso pasaulio. Jubiliejinių metų pradžioje vykusiame diakonų Jubiliejuje savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi vienintelis nuolatinis diakonas abiejų Sinodo baigiamųjų asamblėjų narys Geert De Cubber iš Belgijos. 

Yra tiesų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg gražios metaforos, bet iš tiesų yra realybė. Viena jų – vaiko rankose slypi pasaulio ateitis. Ne abstrakčiai, ne kažkada, bet čia ir dabar, kai mažas žmogus mokosi laikyti šaukštą, pats apsiauti batą ar pirmąkart pasakyti „ačiū“. Montessori pasaulyje šis suvokimas yra pamatas: kiekvienas mažo vaiko veiksmas – tai investicija į taikesnę, sąmoningesnę žmoniją.

Spalį kasmet Bažnyčia mums primena apie misijų svarbą visiems krikščionims, gi liturgijoje trečiasis spalio mėnesio sekmadienis tam skiriamas. 2020-ųjų spalį popiežius Pranciškus sukvietė net ypatingą vyskupų sinodą Amazonijos žmonių sielovadai ir gamtos apsaugai užtikrinti, o po to paskelbė ir savo apaštalinį paraginimą Querida Amazonia („Mylimoji Amazonija“). Gal toji Amazonija ne tokia jau tolima ir lietuviams, kai pasižiūri...