„Vaikų auklėjimą turėtų ženklinti tikėjimo perdavimas, kuris šiandien susiduria su sunkumais dėl dabartinės gyvensenos, darbo laiko, šiandieninio sudėtingo pasaulio, kuriame daug kas, kad išgyventų, karštligiškai skuba“, – rašo popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime Amoris laetitia (287). Švenčiausiosios Trejybės slėpinys – tai paties Dievo vidinio gyvenimo slėpinys. Kaip tikėjimą šiuo slėpiniu perduoti savo vaikams, kuriems pats žodis „slėpinys“ yra didelė, kartais gąsdinanti ir sunkiai suprantama paslaptis?

„Vaikų auklėjimą turėtų ženklinti tikėjimo perdavimas, kuris šiandien susiduria su sunkumais dėl dabartinės gyvensenos, darbo laiko, šiandieninio sudėtingo pasaulio, kuriame daug kas, kad išgyventų, karštligiškai skuba“, – rašo popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime Amoris laetitia (287). Švenčiausiosios Trejybės slėpinys – tai paties Dievo vidinio gyvenimo slėpinys. Kaip tikėjimą šiuo slėpiniu perduoti savo vaikams, kuriems pats žodis „slėpinys“ yra didelė, kartais gąsdinanti ir sunkiai suprantama paslaptis?

Lietuvoje daug žmonių nepasirengę tapti tėvais arba jais tapo apie tai nesusimąstę, neprisiėmę šios atsakomybės, o galbūt niekas jų nepamokė, kaip būti žmogumi. Tai iškalbingai byloja be tėvų globos augančių vaikų skaičiai Lietuvoje – šiuo metu tokių vaikų yra 9 116. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, jog į globos namus kasdien patenka po tris, keturis vaikus.

Birželio 25-ąją Vilnius sulauks daugybės piligrimų, atvykstančių į istorinę ir pirmąją beatifikaciją Baltijos šalyse. Arkivyskupas Teofilius Matulionis, kadaise mėginęs įstoti į Vilniaus kunigų seminariją, bet negalėjęs dėl lotynų kalbos trūkumo atestate, tądien popiežiaus pasiuntinio kardinolo Angelo Amato lūpomis, skambant tai pačiai lotynų kalbai, bus paskelbtas Visuotinės Bažnyčios kankiniu ir palaimintuoju.

Tam, kad šventieji Bažnyčios vyrai ir moterys būtų gyvi tikėjimo liudytojai, tikinčiųjų bendruomenė privalo juos gerai pažinti. Istorikai sutaria, jog apie istorines asmenybes daugiausia pasako jų pačių palikti rašytiniai liudijimai, sukurti ne apmąstant įvykius iš laiko perspektyvos, o jiems tebesirutuliojant ir nežinant, kokia bus jų atomazga. Vertingiausiais tokio pobūdžio šaltiniais laikomi dienoraščiai ir privatūs laiškai.

Artumos kalbinama dr. Roma ZAJANČKAUSKIENĖ, Birštono sakraliniame muziejuje priimanti ir įkvėptai pasakojanti apie Teofilių Matulionį kaip vilties žmogų, dega būsimo palamintojo dvasia ir trokšta ją skleisti kuo plačiau tarp tėvynainių.

Statistika byloja, jog kas šešta pora kuriame nors gyvenimo etape susiduria su nevaisingumu, t. y. turėdama reguliarius lytinius santykius, per metus laiko nepastoja. Pradžioje, kai vaikelis planuojamas, būna daug vilties, ateities planų, vaizdinių, kaip pranešiu šią džiugią žinią vyrui, kaip pasidalysime naujiena su tėvais, draugais ir t. t. Apima džiugus nerimas – o kas, jei imsime ir pastosime dabar?