Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)
Įprastos Mišios. Sėdžiu ne vienas, o su bičiuliu Antanu (bičiuliais mes vadiname intelekto negalią turinčius asmenis). Jis labai mėgsta eiti į bažnyčią, sveikintis su žmonėmis, per ramybės palinkėjimą paduodamas kitiems ranką. Antanas mėgsta niūniuoti, įsitraukdamas į šlovinimą, bet giedoti jam per sunku. Prasidėjus Šventojo Rašto skaitiniams, mano bičiulis pradeda snūduriuoti. Besidairydamas prisiminiau popiežiaus Pranciškaus klausimą, kaip mūsų Bažnyčia pasirengusi įtraukti mažutėlius, tarp jų ir žmones, turinčius intelekto negalią.
Baigdamas savo paraginimą šeimoms Meilės džiaugsmas, popiežius Pranciškus kviečia pažvelgti į gyvenimą šeimoje kaip erdvę, kurioje ugdomas santuokai būdingas dvasingumas. Mūsų visuomenėje žodis „dvasingumas“ yra įgijęs pačių įvairiausių, neretai abstrakčių, prasmių. Tad kuo ypatingas popiežiaus siūlomas santuokinis dvasingumas?
Viena iš sąlygų pradėti palaimintuoju paskelbimo procesą yra vadinamasis šventumo garsas (fama sanctitatis), kuris lydi tą asmenį žemiškajame gyvenime. Žvelgdami į palaimintojo Teofiliaus gyvenimą, aplinkiniai matė jį kaip išskirtinį ir Dievui artimą asmenį. Pašaukimas į šventumą palaimintojo gyvenime buvo toks ryškus, kad net jo persekiotojai negalėjo to nepastebėti. Šiame kontekste galime kalbėti net apie išsipildžiusias pranašystes, kurios tik šiandien leidžiasi būti atpažįstamos.
Savaitę prieš Krokuvoje vykusias Pasaulio jaunimo dienas (PJD) Lietuvoje siautėjo tarptautinio jėzuitiško jaunimo projekto MAG+S eksperimentai. Vienas ryškiausių – choro eksperimentas, šįmet sukvietęs pusšimtį jaunuolių iš Lietuvos, Austrijos, Ispanijos, Pietų Korėjos, Belgijos, Lenkijos, Rusijos ir netgi Ekvadoro! Kamerinio choro Jauna muzika vadovas ir dirigentas, legendinės roko grupės Antis klavišininkas ir aranžuotojas, kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Vaclovas AUGUSTINAS šiam projektui sukūrė kūrinį, kurį jungtinis choras atliko PJD metu Krokuvoje, Pasaulio lietuvių susitikime.
Dar per repeticijas su kompozitoriumi kalbėjomės apie pašaukimą kurti, klasikinę muziką ir roką – kaip tai sutelpa viename žmoguje?! Ir... apie Viešpaties veidą. Būtent taip pavadintas kūrinys, vos prieš ketvirtį metų gimęs skaitant šv. Ignaco Lojolos Dvasines pratybas, apie kurias iki tol kompozitorius nebuvo girdėjęs.
Daugiau gyvenimo! Taip savo misiją ir viziją įvardija Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, kuris jau 17 metų teikia psichologinę ir sielovadinę pagalbą besiskiriančioms ir išsiskyrusioms šeimoms, suaugusiesiems ir vaikams, taip pat siūlo skyrybų prevencijos, saviugdos ir savikūros programas. Centras ypač daug dėmesio skiria tėvų skyrybas patyrusiems vaikams – tiesiogiai, dirbdami su jais išėjimo iš skyrybų krizės grupėse ir teikdami pagalbą jų tėvams, supažindindami mokytojus su tėvų skyrybas išgyvenančių vaikų krizės simptomais.
Artuma pakalbino sutuoktinius, kurie abu yra paženklinti sužeistos ir žlugusios meilės, stengiasi atrasti pasitikėjimą ir viltį – abu yra praktikuojantys katalikai, gyvenantys antroje santuokoje.
Vieną vakarą į kaimo vikaro namus pasibeldė benamė moteris ir paprašė pagalbos. Vikaras sutriko: buvo gana vėlu, o jis buvo įsitraukęs į pasirengimą pamokslui. Nežinodamas, ką daryti, jis nuoširdžiai pažadėjo už ją pasimelsti. Vėliau toji moteris sukūrė poemą ir perdavė ją priglaudusios įstaigos darbuotojui.