Visiems tėvams be galo norisi, kad jų vaikas visuomenėje būtų priimtas, mylimas, atskleistų savo talentus ir... tiesiog gebėtų gyventi savarankiškai. To link einama auginant ir auklėjant. Su kokiomis baimėmis ir lūkesčiais susiduria šeimos, auginančios vaikus su raidos ypatumais, dalijasi mama Toma.

Tėvas Antanas Saulaitis pristato popiežiaus intenciją birželio mėnesiui.

Užeik sekmadienį į bažnyčią. Atsistok gale ir stebėk. Ten bus Eucharistiją švenčianti bendruomenė. Ji simfoniška, nes sudaryta iš įvairiausius pašaukimus turinčių ir įvairiausias tarnystes atliekančių žmonių. Klausykis jos giedojimo – suprasi jos pasirengimą ir subtilumą. Įsiklausyk į jos maldas ir suvoksi meilę, kuria ji alsuoja. Tikėjimo taisyklė nėra vien priimto tikėjimo taisyklė. Tai yra ir priimtos bendrystės forma.

Kaip mums sekasi komunikuoti? O kritikuoti? Ar atvirai ir vaisingai?.. Šeštinės – ypatinga šventė, nes drauge su Viešpaties Žengimu į dangų Bažnyčia kviečia švęsti Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną, o ta proga ragina ne tik aukoti paremiant katalikišką žiniasklaidą, bet ir pasigilinti apie mūsų visų komunikacinę misiją. Šį karta Artumos redakciniame pokalbyje dalyvauja: Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta Vitkauskienė, Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas dr. Artūras Lukaševičius, klebonas iš Lietuvos pakraščių Deimantas Braziulis, Artumos talkininkė dr. Irena Eglė Laumenskaitė ir kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas; kalbina diakonas Darius Chmieliauskas.

Kokia turėtų būti Bažnyčios vidinė kritika, kurią galėtų išsakyti katalikų komunikacijos kanalai? Kaip turėtume svarstyti ir išsakyti skaudžius dalykus, kad toji kritika būtų vaisinga? Šito pasiteiravome katalikų, kurie patys jau daug metų tarnauja bažnytinėje žiniasklaidoje, yra tikri šios srities ekspertai ir žiniomis, ir patirtimi.

Visą gyvenimą savo žurnalistiniame darbe stengiausi puoselėti objektyvumą bei nešališkumą; be jokio gailesčio braukiau iš tekstų bet kokias asmeninio prieraišumo apraiškas, galinčias iškreipti herojaus vaizdą... Tačiau šįkart man patinka mano neobjektyvumas, šališkumas, prisirišimas prie žmogaus, apie kurį noriu papasakoti.

Kažkada spartų pasaulį trumpam sustabdė pandemija, tačiau išradingas žmogus surado nuotolinių būdų spėriai judėti toliau. Todėl nenuostabu, jog kartais pavargstame nuo skubėjimo... dėl skubėjimo ir drįstame viską palikti bent dienai, savaitei, o gal visam mėnesiui. Vis dažniau pasirenkama piligrimystė, kuri nėra tik kilometrais nueitas atstumas, tačiau kai kas prasmingiau. Tad apie „Gyvąją piligrimystę“, atradimus, pandemiją, šeimą, kitaip tariant – apie patį gyvenimą kalbamės su Kauno arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ, kurį tikėjimo kelias atvedė į Šiluvos šventovę; joje jis šiuo metu gyvena, priima ir palydi piligrimus.