Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)

Tėvynės Sąjunga - Krikščionys demokratai

Atsakymai Artumai

2020-08-20 | Rinkimai 2020

Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios mirties.

Gyvybės kultūra yra neatsiejama nuo pagarbos kiekvieno asmens orumui. Mes nuosekliai rėmėme ir remsime realią pagalbą besilaukiančiai mamai teikiančioms organizacijoms, tokioms kaip krizinio nėštumo centras ar įvairios Caritas iniciatyvos. Siekiame įgyvendinti tokią socialinę politiką, kuri  leistų tėvus susitelkti ties rūpesčiu vaikeliu, padėtų labiau įsitraukti ne tik tėvui, bet ir, prireikus, seneliams. Norime, kad šeimos erdvė būtų saugi ir palanki įvairiapusiam vaiko ugdymui, todėl sieksime, kad, prireikus, tėvams, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kaime, ar mieste, būtų prieinama psichologų ir kitų specialistų pagalba.

Esame pasiryžę ir toliau daug dėmesio skirti silpniausiems – neįgaliems, esantiems ypač sudėtingoje socialinėje, ekonominėje situacijoje, taip pat vienas iš svarbių mūsų prioritetas – globos paslaugų stiprinimas, padedant į ją įsitraukti šeimai, skatinant didesnį kartų solidarumą. Senėjančioje visuomenėje kur kas daugiau dėmesio skirsime paliatyvinės medicinos stiprinimui.

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

Niekada neabejojome, kad darni šeima yra palankiausia erdvė vaikui gyventi. Apgailestaujame, kad vartotojiškoje, sovietinių žaizdų vis dar veikiamoje visuomenėje darna šeimoje neretai susiduria su sunkiais iššūkiais. Neturėdami įgūdžių su jais susidoroti, šeimos nariai gali susidurti su smurtu artimoje aplinkoje. Tikime, kad tai atskiros problemos, kurios, jokiu būdu, nesumenkina šeimos, kaip institucijos, reikšmės. Tačiau, jei nekreipsime į tokias problemas dėmesio, mes sukarikatūrinsime „darnios šeimos“ sampratą.

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi pagal savo įsitikinimus, jei tik tai nepradeda brautis į kitų žmonių teisėtos laisvės erdvę. Nepritariame lėkštai suprantamo politkorektiškumo įsigalėjimui, kai tikėjimas pradedamas vertinti, kaip potencialus pavojus viešajai tvarkai. Esame įsitikinę, kad žmonių vertybės, tikėjimas yra labai svarbus laisvos visuomenės atributas.

Kita vertus, mes nepritarėme ir nepritarsime romuvos susikurto tikėjimo pripažinimu valstybės remiama religija, nes tai iškreiptų religinės tradicijos sampratą ir tautinę kultūrą „privatizuotų“ vienai bendrijai. Taip pat  ir visos nepakančių, agresyvių religinių tradicijų pasekėjai, norėdami gyventi Lietuvoje, privalo susitaikyti su tuo, kad čia nėra valstybinės religijos, o mes gyvename daugiakultūrinėje  aplinkoje.

√ Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Mūsų žmogiškasis orumas, glaudžiai susijęs su kūrinijos apsauga, skatina kovą už gyvybės kultūrą pradėti nuo sąmoningo ir atsakingo požiūrio į aplinkosaugą. Juk gamta – tai ne privati nuosavybė, o dovana, skirta kiekvienam. Gyventojų atsakingumas ir griežtesnė aplinkosaugos kontrolė – raktas į švaresnę ateitį. Nuveikti pagrindiniai darbai:

Natūralių gamtos išteklių apsauga - kreipimasis į Vyriausybę dėl verslinės žvejybos ribojimo Kuršių mariose, kad jose vėl būtų gyvybė. Tai yra įrašyta ir į TS-LKD programą. 2. Kreipimasis į Vyriausybę ir kitas institucijas dėl užtvankų griovimo ir natūralių žuvų migracijos kelių atvėrimo bei neršto apsaugos. 3. Teikti pasiūlymai dėl miškų išsaugojimo, natūralių buveinių, saugomų teritorijų apsaugos. Unikalus Punios šilas turi būti išsaugotas. 4. Teiktas įstatymo projektas draudžiantis gyvūnų medžioklę su lankais. Viešas pasakymas, kad tai yra nepriimtina ir raginimas stabdyti šį leidimą. 5. Teikti įstatymų projektai: dėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, siekiant jiems suteikti daugiau teisių ir galių saugant gamtą; projektas, skirtas atsakomybės už aplinkos taršą didinimui; įstatymo projektas, draudžiantis tverti pakrantes, nes manome, kad vandens telkiniai privalo būti laisvai prieinami visiems; Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas, kuriuo užtikrinamas užstato prieinamumas visiems Lietuvos gyventojams. 6. Siekiant sumažinti aplinkos oro taršą ir kartu spręsti aštrėjančią klimato kaitos problemą, registruotas 9 proc. PVM lengvatos elektromobiliams įstatymo projektas.

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

  • Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)? Ar palaikote progresinius mokesčius?

Teisę į socialinę apsaugą užtikrinsime laiku ir tinkamai informuodami gyventojus, kuriems reikalinga socialinė parama ir paslaugos bei pamažu pereisime nuo visiems vienodai teikiamų socialinių paslaugų  prie individualizuotų socialinių paslaugų, kurios atlieptų konkretaus individo ir žmonių grupių poreikius. Individualizuoto požiūrio laikysimės ir paslaugų neįgaliesiems teikimo srityje. Užtikrinsime kiekvieno individualaus asmens situacijos, poreikių bei gyvenamosios, ir darbo aplinkos kompleksinį įvertinimą, siekiant, kad žmogus galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, t.y., kad jam pagal individualius poreikius būtų užtikrinama pagalba ir sudaromos tinkamos sąlygos mokytis ir dirbti visuomenėje kartu su kitais jos nariais.

Matome vienintelį kelią, galintį Lietuvai išspręsti dominuojančių žemų ir vidutinių pajamų problemą – Valstybės ekonominį modelį perorientuoti iš žemos į aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. Savo programoje esame išsikėlę tikslą, kad 2025-aisiais metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siektų bent 70 proc. EBPO valstybių atlyginimų vidurkio (pagal perkamosios galios paritetą).

Migracijos politika turi būti orientuota ne į pigios darbo jėgos įsileidimą, o į aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą. Tai apimtų ir mūsų šalies talentų susigrąžinimą iš kitų valstybių. Aukštą pridėtinę vertę kurianti ekonomika leistų ne tik užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, bet ir ženkliai augintų BVP ir pildytų Valstybės biudžeto iždą, kuris leistų užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas bei socialines išmokas.

Mokesčius matome ne kaip tikslą, kuriuos reikėtų įvedinėti, didinti ar mažinti, bet kaip priemonę padedančią siekti tikslų, užtikrinančių didesnį visuomenės gėrį.  Mokesčių sistemoje svarbiau už mokesčių dydžius yra užtikrinti teisingumą, kad už tą patį darbą dirbant skirtingomis teisinėmis formomis nebūtų skirtingo apmokestinimo. Pažeidus teisingumo principus ir toleruojant gyvulių ūkio plitimą visuomenėje – pagrįstai kyla žmonių pyktis, nusivylimas ir taip prarandamas pasitikėjimas Valstybe.

Progresinių mokesčių idėjai pritariame, nes tokia mokesčių sistema yra teisingesnė ir padėtų efektyviau sumažinti didelę pajamų nelygybę. Nesiruošiame savaime judinti ir forsuoti mokestinės sistemos pokyčių, neturėdami aiškaus modelio, skaičiavimų ir užtikrintumo, kad nauja sistema nepablogins situacijos ir neatvers naujų landų šešėliui.

  • Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises?

Darbo kodeksas reformuoti buvo užbaigtas šio Seimo darbo kadencijos pradžioje, kai buvo priimtos Prezidentės D. Grybauskaitės vetuotos pataisos, kuriomis buvo labiau ginama ir stengiamasi apsaugoti silpnesnės grandies – darbuotojų - interesus. Tai padėjo subalansuoti darbo kodeksą, kad nenukentėtų ir darbdavio, bet labiau būtų apginti darbuotojo interesai.

Veikiantis naujasis darbo kodeksas kol kas neišryškino esminių spragų, apie kurias signalizuotų darbuotojų organizacijos. Darbuotojų profesinėms sąjungoms pradėjus kelti problemas – netrukus sėstume prie bendro stalo ieškodami galimų sprendimų.  Su darbo santykių reguliavimu Lietuvoje turime išbandytą ir gerai pasiteisinusią platformą, kurioje pirmiausia išdiskutuojamos problemos, aptariami sprendimų būdai ir tik po to tai nugula į teisės aktų projektus. Trišalės tarybos pavyzdys, kuri jungia darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus – turėtų tapti geru pavyzdžiu kitiems sektoriams, kaip efektyviai galima bendradarbiauti. Tokių platformų kūrimą skatintume pirmiausia švietimo ir sveikatos srityje aktualioms problemos spręsti, kad sprendimai būtų ne nuleidžiami kažkieno iš viršaus, o gimtų bendrose diskusijose, kuriose daugiau sutarimo, kompromisų ir konsensuso paieškų.

  • Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą?

Galios turėjimas nei centrinės valdžios, nei vietos valdžios institucijų neturėtų būti savitikslis reikalas. Kova dėl didesnių galių neretai pameta tikslą, o ką su jomis norima padaryti. Laikomės subsidiarumo principo, kuriuo vadovaujantis funkcijas turi atlikti tas lygmuo, kuris gali tai padaryti efektyviausiai. Kiekvienas siūlymas centralizuoti ar decentralizuoti funkcijas pirmiausia turi būti grįstas skaičiavimais ir argumentais.  Turi būti įvertintas poveikis. Tolimesnis etapas – praktinis išbandymas pilotiniuose projektuose, ir jei modelis pasiteisina – teisiškai reglamentuojamas nacionaliniu lygiu. Taip, kaip panašiai vyko su socialinės paramos lėšų administravimo atveju, kai įsitikinta, jog savivalda efektyviau gali skirstyti ir naudoti socialinei paramai skirtas lėšas.

Vadovaujantis Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintu subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad visuomeninių įsipareigojimų vykdymas priskiriamas arčiau piliečių esantiems viešojo valdymo subjektams, o aukštesniems valdymo subjektams perduodamos tos funkcijos, kurių negali atlikti žemesnio lygmens viešojo valdymo – išgryninsime valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybes, peržiūrėsime ir įvertinti esamą funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos lygių.

Didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą. Mažinsime įstatymais reguliuojamų lengvatų bei išimčių praktiką, kurios apima savivaldybių biudžetų formavimą. Rinkliavų, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių pajamos taps išskirtinai savivaldos veiklos finansavimo šaltiniais.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

Per šią kadenciją Lietuvos Respublikos Seime buvo pritarta keletui svarbių mūsų iniciatyvų švietimo srityje. Pavyzdžiui, buvo padidintas darbo užmokesčio koeficientas pagalbos pedagogams, priimta įstatymo nuostata dėl asmenų su specialiaisiais poreikiais integracijos į švietimo sistemą. Taip pat Švietimo ir mokslo komitete inicijavome svarstymus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo bendrojo lavinimo mokyklose, nuolat teikėme pasiūlymus Valstybės biudžeto įstatymui dėl finansavimo didinimo švietimo sistemai. Pritarta mūsų pataisai Švietimo įstatyme, kad klasėse, kuriose yra moksleivių su dideliais spec. poreikiais, privalomai su klase dirbtų ne vienas  mokytojas, bet ir pagalbos švietimui pedagogas.

Švietimą laikome prioritetine mūsų Valstybės vystymosi kryptimi. Tikime, jog vienodai geros kokybės šiuolaikiškas švietimas Lietuvos miestų ir regionų vaikams yra sėkmingo Lietuvos vystymosi pamatas. Savo rinkimų programos projekte tai atsispindi „Tūkstantmečio gimnazijų“ programoje, kurios tikslas – įžiebti ugdymo kokybės pokyčius visoje Lietuvoje ir užtikrinti geriausias mokymosi sąlygas moksleiviams kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Plačiau apie mūsų planus švietimo srityje: https://tslkd2020.lt/programa/galimybiu-nelygybe-ir-skirtingos-starto-pozicijos-musu-vaikams/

  • Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?

Vienintelis būdas užtikrinti tėvams teisę auklėti vaikus pagal įsitikinimus – ginti tokią jų teisę. Šalies Konstitucija garantuoja teisę turėti įsitikinimus, o tėvai būdami atsakingi už nepilnamečius vaikus turi teisę, pareigą ir atsakomybę juos auklėti. Tačiau nereiškia, kad pateisinamos visos auklėjimo priemonės ir formos. Konstitucija ir įstatymai gina visų žmonių teisę gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje. Nepateisiname jokio smurto naudojimo, kurį draudžia Seimo priimti teisės aktai. Tačiau įgyvendinat įstatymus turi būti taikomos tik pačios efektyviausios ir vaiko gerovei palankiausios priemonės. Valstybės pagalbos šeimai pagrindinis tikslas turi išlikti - sąlygų augti ir gyventi saugioje šeimos aplinkoje užtikrinimas.

Už ugdymo turinį mokyklose atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Norėdami įsitikinti, ar lytinio švietimo bei rengimo šeimai programa yra efektyvi, padeda ugdyti atsakomybę ir sąmoningumą – turėtume atlikti tyrimus, kuriais būtų ieškoma koreliacijos tarp ankstyvo nėštumo, nėštumo nutraukimo jauname amžiuje tendencijų bei ugdymo turinio. Pastebėtina, kad pvz. Olandija turinti vieną liberaliausių abortų įstatymų pasižymi vienu mažiausių paauglių nėštumų ir nėštumo nutraukimo statistika. Tiek šiuo atveju, tiek apskritai teisėkūroje norime stiprinti argumentų, mokslinių tyrimų ir poveikio vertinimo svarbą.

  • Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle?

Tinklo optimizavimas yra tik priemonė, o ne tikslas. Tikslas yra švietimo kokybė, padedanti užtikrinanti vienodas galimybes miesto ir mažesnių miestelių mokiniams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Todėl akcentuojame ne mažų mokyklų naikinimą – bet Tūkstantmečio gimnazijų kūrimą kiekvienoje savivaldybėje. Gimnazijų, kurios mažintų mokinių galimybių nelygybę visoje Lietuvoje. Tūkstantmečio gimnazija - tai motyvuoti ir aprūpinti pedagogai, moderni mokymo įranga, išspręsta mokinių pavėžėjimo logistika. Tokia alternatyva gali tapti  mokykloms, kuriose trūksta mokytojų, o mokiniai priversti mokytis jungtinėse klasėse.

Siūlome sutarti dėl  ugdymo kokybės standartų visose Lietuvos mokyklose, kuris numatys ne tik ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo konsolidavimo parametrus (mokytojo / mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius ir kt.). Siūlysime užtikrinti reikalingą mokytojų padėjėjų skaičių arba mažinti klasių dydį, kad kiekvienam vaikui būtų skiriamas individualus dėmesys ir pritaikomas reikalingas ugdymas. Jungtinių klasių Lietuvos mokyklose neturėtų likti.

Neribosime privataus sektoriaus iniciatyvos steigti mokyklas ar darželius. Tačiau pirmiausia bus siekiama aukščiausio lygio švietimo valstybinėse mokyklose, privačioms įstaigoms bus keliami tokie patys švietimo kokybės reikalavimai. Analizuosime ir prižiūrėsime privačių mokyklų ugdymo pasiekimus, skaidriai ir suprantamai informuosime visuomenę.

 

  • Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?

Manome, kad  šiandienos visuomenei yra labai svarbus tarpdiscipliniškumas ir kritinis mąstymas, o studijuojant technologinius mokslus pakankamai dėmesio turi būti skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams. Technologinių mokslų studentai turėtų įgyti filosofijos, ekonomikos, darnios plėtros žinių, gerai išmanyti kontekstą, kuriame vyksta mokslo ir technologinės inovacijos.

Stiprinsime humanitarinių mokslų vaidmenį.Humanitariniams mokslams kaip vieną pagrindinių uždavinių kelsime vykdyti tyrimus atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio iššūkius: demokratijos programa, naujos etinės paradigmos kūrimas, žmogaus ir technologijų santykio analizė, šiuolaikinės Vakarų kultūros raida ir kt. Išplėsime pripažįstamų humanitarinių darbų žanrų įvairovę, apibrėždami „humanitarinių inovacijų“ ir „taikomųjų humanitarinių mokslų“ kategorijas. Sukursime nacionalinę atviros prieigos humanitarinių mokslų infrastruktūrą, dėmesį skirdami skaitmeninti archyvinius išteklius.

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

TS-LKD dėjo daug pastangų, kad sveikatos apsaugos srityje sustabdytų savivalę, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sustabdytų pacientams ir medikams nepalankių įstatymų priėmimą. TS-LKD kartu su medikų ir pacientų organizacijomis pavyko įtikinti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji vetuotų A. Verygos pateiktą įstatymo projektą dėl ligoninių tinklo optimizavimo. Vetuotame  įstatyme buvo įtvirtinti penki asmens sveikatos priežiūros įstaigų kriterijai, kurių neatitikus, įstaigai būtų nutrauktas ligonių kasų finansavimas. Tokių kriterijų iš esmės neatitiko visos rajonų ligoninės.

 

Veryga savo įsakymu patvirtino tvarką, kad pirmiausia turi būti skiriamas ir kompensuojamas pigiausias vaistas. Taip buvo atimta teisė gydytojui skirti moderniausią ir tinkamiausią gydymą pacientui. TS-LKD nariai A. Matulas ir Irena Haase kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą ir laimėjo bylą. Teismas pasakė, kad tokios tvarkos ministras savo įsakymu negali nustatyti. Vyriausybė ignoravo Teismo sprendimą ir tokią pat tvarką patvirtino savo nutarimu. TS-LKD frakcijai nebeliko nieko kito kaip tik, surinkus 52 Seimo narių parašus, kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad apgintų pacientų ir gydytoju teisę skirti ir gydytis moderniausiais vaistais, kurie būtų kompensuojami ligonių kasų.

Apie tai, ką ketiname nuveikti sveikatos apsaugos srityje, plačiau perskaityti galite čia: https://tslkd2020.lt/programa/nesubalansuota-sveikatos-apsaugos-sistema/

  • Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl?

Teisę į gyvybę vertiname kaip pamatinę žmogaus vertybę, todėl jos apsaugai būtina dėti kompleksines pastangas. Netikime draudimų efektyvumu, nes toks būdas verčia problemos sprendimo ieškoti kitur, kur tokių draudimų nėra. Gyvybės išsaugoti nepavyksta, nes neįvyksta kontaktas su moterimi: nėra galimybės pasikalbėti, išklausyti, pasiūlyti prieš tai pokalbius su emocinės ir psichinės sveikatos specialistais, kurie galėtų padėti pirmiausia moteriai susivokti savyje prieš priimant sprendimus. Pagalbos krizinį nėštumą patiriančioms moterims sistemos išvystymas ir prieinamumas – galėtų stipriau prisidėti prie gyvybių išsaugojimo, nei griežti draudimai.

Manytume, kad gydytojams, atliekantiems aborto (valymo) procedūras turėtų būti keliamas vienas svarbiausių reikalavimų – įsitikinti, kad padaryta ir sąžiningai išnaudotos visos priemonės padėti moteriai papuolusiai į krizinį nėštumą, o ne apsiriboti formaliu požiūriu bei rinktis greičiausią ir lengviausią sprendimą.

TS-LKD ypatingą dėmesį skiria emocinei ir psichinei sveikatai visuomenėje stiprinti. Numatytos konkrečios priemonės ir būdai su kuriais plačiau kviestume susipažinti mūsų rinkimų programoje. Būtinybę prioritetizuoti šią sritį lemia destruktyvioji šalies statistika, kuria Lietuva pirmauja – savižudybėmis, patyčiomis, priklausomybėmis. Negana to, kritišką padėti papildomai atskleidė pandemija, kai žmonės staiga liko vieni su nerimu, nežinomybe, baimėmis, prarastais darbais, o efektyvi ir visapusiška pagalba padedanti žmogui sutvirtėti dvasiškai, psichologiškai, emociškai buvo neprieinama. Dėmesys, paslaugų prieinamumas, jų kokybė gerinant emocinę ir psichinę visuomenės sveikatą turėtų ženkliai pasitarnauti ir sprendžiant neplanuoto bei krizinio nėštumo problemas.

  • Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.?

Manome, kad būtina stiprinti pirminę sveikatos apsaugos grandį – šeimos gydytojus. Tam riekia atsisakyti dalies šiuo metu šeimos gydytojams taikomų nereikalingų biurokratinių suvaržymų ir nurodymų,  didinti jų padėjėjų skaičių, kad dalį biurokratinio darbo perimtų gydytojo komandos nariai. Taip daugiau laiko ir dėmesio galima bus skirti pacientams. Sudarysime sąlygas šeimos gydytojui kartu su pacientu spręsti, kokį vaistą paskirti ir kiek laiko jį vartoti, kada konsultuotis su specialistu.

Siūlysime gerinti  medicinos darbuotojų ir rezidentų darbo sąlygas:

√  Numatysime ir įgyvendinsime ilgalaikį visų grandžių medicinos darbuotojų ir pagalbinio medicinos personalo darbo užmokesčio augimo planą.

√  Sudarysime sąlygas medicinos personalui ir pagalbiniam medicinos personalui tobulinti kompetencijas.

√  Bendradarbiaudami su savivaldybėmis finansiškai remsime regionuose dirbančius gydytojus, gydytojus rezidentus, mokėdami priedus prie atlyginimo, sudarydami palankias sąlygas būstui įsigyti.

√  Gerinsime gydytojų rezidentų darbo sąlygas: optimizuosime darbo krūvį, pamažu didinsime atlyginimus.

√  Didinsime įstaigų, kuriose rezidentai gali atlikti praktiką ir dirbti, skaičių. Šiam tikslui sukursime aiškią etapinių kompetencijų reglamentavimo sistemą.

√  Įgyvendinsime programą, kuri medicinos darbuotojams suteiks galimybes darbe gauti reikiamą psichologinę pagalbą ir kokybišką poilsį.

 

  • Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių?

Laikomės principo, kad “mažiau yra daugiau”, todėl Vyriausybės darbe akcentuosime prioritetinius darbus, jiems skirsime reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Tikime, kad pertvarkius pigia darbo jėga paremtą ekonomikos modelį galima tikėtis didesnių įplaukų į valstybės biudžetą. Mokesčių sistemoje sieksime užtikrinti teisingumą, kad už tą patį darbą dirbant skirtingomis teisinėmis formomis nebūtų skirtingo apmokestinimo. Įgyvendinsime priemones šešėliui mažinti - atversime duomenis, pertvarkysime viešųjų pirkimų sistemą.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

Šiuose rinkimuose ypatingai pabrėžiame pasitikėjimo Valstybėje stygiaus problemą ir susitarimų svarbą dėl tvarių sprendimų. Politinė kultūra, o tiksliau vertybinė degradacija pasiekė kritinį lygį. Esame pasirengę dialogui su visomis didžiausiomis politinėmis jėgomis, kurioms rūpi Valstybė ir jos ateitis. Ketiname ieškoti ir diegti įvairius tarimosi tiek su visuomene, tiek su politiniais oponentais formatus dėl svarbiausių klausimų, kuriuose būtų galimybė tartis, diskutuoti ir ieškoti geriausių išeičių. Mūsų šią vasarą vykdyta didelės apimties nacionalinės apklausos kampanija leido pabendrauti, išgirsti ir įsiklausyti į Lietuvos žmonių visoje Lietuvoje rūpimas problemas. Kampanijos metu klausėme su kokiomis politinėmis partijomis pirmiausia turėtume tartis dėl svarbiausių problemų sprendimų. Esame pasirengę aktyviam dialogui porinkiminėje situacijoje su galimais politiniais partneriais ir prielaidas bendradarbiavimui sustiprinsime žmonių išsakytos nuomonės rezultatais.

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Katalikų bažnyčia Lietuvoje yra neatskirta Valstybės dalis. Nors dažnai viešumoje painiojama ir atkartojama klaidinga mintis, neva bažnyčia yra atskirta nuo Valstybės. Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą bažnyčia veikia atskirai, bet jokiu būdu nėra atskirta. Bažnyčią regime kaip svarbią Valstybės partnerę siekiant tų pačių tikslų: visuomenės ir žmonių gerovės, taikos, sutarimo, teisingumo, saugumo, kultūringų ir išsilavinusių piliečių visuomenės.

Ypač vertiname bažnyčios pagalbą sergint visuomenės moralines vertybes – sąžiningumą, atjautą ir pagalbą silpnesniems visuomenės nariams ir primenant, kad labiau už grupių interesus, nors ir pagrįstus, būtų vertinamas visos visuomenės gėris, neužmirštant silpniausių ir vargingiausių.

Valstybės ir Bažnyčios santykius norime grįsti dar popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu nubrėžtu svarbiausiu matu – abipuse pagarba.


Bažnyčios socialinio mokymo apžvalga

Partijų atsakymai Artumai

Atsakymų Artumai apžvalga

Į klausimus neatsakė:

Laisvės partija

Laisvė ir teisingumas

Lietuva visų

Lietuvos emigrantų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškųjų šeimų sąjunga

Lietuvos sąrašas

Lietuvos Socialdemokratų Darbo Partija

LVŽS - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Lietuvos žaliųjų partija