Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)

Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai

Atsakymai Artumai

2020-08-21 | Rinkimai 2020

Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios minties.

„Pagrindinis KSS-SL tikslas – klestinti tautinė Lietuvos valstybė, išsauganti lietuvių tautos pamatinę kultūrą ir tradicijas, tūkstantmečiais puoselėtas vertybes, istorinę atmintį, lietuvių kalbą, užtikrinanti orų valstybės piliečių gyvenimą ir kartų solidarumą.“(KSS-SL programa, 1 psl.).

Programoje numatyti tikslai, orientuoti į šeimos ir jos narių orų gyvenimą. Yra numatyta priemonių sistema sistema, apimanti kultūros, švietimo, teisingumo, saugumo užtikrinimo, gamtosaugos priemones ir socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (kuri būtų, kaip lygiagrečiai veikianti esamam į kapitalą orientuotos ekonomikos modeliui) sukūrimą.

Mūsų ankstesni darbai šioje temoje yra susiję su visuomenės švietimu (mokyklose ir universitetuose), aktyviu dalyvavimu, rengiant įstatyminius aktus ir teikiant pasiūlymus valstybės valdymo struktūrose (Lietuvos Smulkaus vidutinio verslo (SVV) taryboje, Lietuvos mokslininkų sąjungoje, asociacijose ir nevyriausybinėse organizacijose (NVO), LR Seimo dalykiniuose komitetuose, savivaldoje (savivaldos tarybose, bendruomenių veikloje) ir politiniuose procesuose (A. Juozaičio prezidentinėje kampanijoje, „Lietuva yra čia“ judėjime, sąjūdyje „Už Lietuvos miškus“ ir kituose).

Tiek prezidentinėje kampanijoje, tiek ir rinkimų į Seimą kampanijoje svarbiausi klausimai ir siūlomi sprendimai susiję su šeima, kurios visų kartų nariams siekiama sudaryti sveiko, prasmingo ir laimingo gyvenimo sąlygas.

Mes šeimą suprantame taip, kaip ji apibrėžta LR Konstitucijoje – vyro ir moters sąjunga, apie kurią buriasi platesnė giminė – jų tėvai, vaikai, anūkai, giminaičiai. Esame įsitikinę, kad tai atitinka krikščioniškąsias vertybes.

“Doroviškai ir materialiai stipri šeima – mūsų programos ašis, nes šeima yra gyvybės ir gyvenimo tvirtovės bokštas, ją reikia stiprinti, saugoti ir ginti.” (Programos 1 skyrius).

Tokioje šeimoje auginami ir auklėjami savo ir bendrą gerovę gebantys kurti žmonės. Mūsų tikslas – suteikti jiems reikiamas žinias, tikėjimą ir pasitikėjimą, saugią aplinką ir sąlygas. Mes manome, kad dėl valstybės ir savivaldos nepakankamo veiklumo, o dažnai ir savanaudiškumo, Lietuvoje daugėja žmonių su ištiesta ranka pašalpoms – o tai menkina jų orumą ir pilietinę savigarbą.

Esame daug nuveikę dirbdami su smulkiaisiais verslininkais ir ūkininkais:

-          Iškovoję jiems sąlygas ir valstybės paramą, ginant juos nuo biurokratijos pinklių;

-          Padedant surasti daugiau vartotojų, steigiant trumpąsias maisto tiekimo grandines;

-          Išsaugant ir kuriant darbo vietas;

-          Išsaugant regionuose esantį valstybės turtą, žmones – įsteigėme Žemaitijos inovacijų centrą;

-          Pavyko pristabdyti žemės pardavimą užsieniečiams nuo 2004 metų (Gintauto Kniūkštos patirtis);

-          .....

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

Programoje nuolat pabrėžiama būtinybė ginti LR konstitucijos nuostatas – 1.2. p. įtvirtintas partijos siekis „Įgyvendinti LR Konstitucijos piliečiui suteiktą teisę šeimoje rūpintis savo vaikais ir juos auklėti: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“ (Konstitucijos 38 str.). Prezidentinės kampanijos metu ne kartą pasisakyta prieš vaikų atiminėjimą iš šeimų, vaikų įvaikinimą užsienyje.  Būtina lengvinti sąlygas Lietuvos piliečių šeimoms įsivaikinti vaikus.

 

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

Toleruojame įvairius tikėjimus ir konfesijas, bei sąžinės laisvę, tikėjimą išpažįstantiems asmenims, užtikrinant piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymus. Tuo pačiu esame prieš primityvų rinkėjų skirstymą į atskiras socialines grupes – senus ir jaunus, dirbančius ir socialiai remtinus, darbdavius ir dirbančiuosius, tikinčius ir netikinčius. Nes būtent dabartinė gausa partijų, siekiančių atstovauti atskiras socialines grupes, prisideda prie tautos supriešinimo ir tautos skaldymo, kuriuo sėkmingai naudojasi stambios korporacijos ir diktuoja savo „žaidimo“ taisykles!

 

√  Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Visas programos 5 skyrius yra skirtas kūrinijos apsaugai – „Ekologija – žydinti žemė“. Jame akcentuojama, kad dar turime išsaugotų gamtos buveinių, kurios yra pražūtingai veikiamos tiek valdžios sprendimų, tiek ir ūkinės veiklos.

5 programos skyriaus punktai apima:

- aiškių darnaus vystymosi tikslų ir strategijų parengimą bei įgyvendinimą,

- ekologinės mąstysenos, saikingo vartojimo ugdymo įtvirtinimą švietimo sistemoje,

 - sąžiningo, ekologiško ūkininkavimo, beatliekinės gamybos ir vartojimo skatinimą,

- Švarios, atsinaujinančios energetikos plėtrą,

- Miškų, vandenų, dirvožemio ir žemės gelmių apsaugą nuo taršos.

 

Šių metų rudenį sueis metai, kai KSS-SL prezidiumo narys pirmininkauja Seimo Aplinkos komitetui. Naudojant parlamentinės kontrolės vykdymo mechanizmus - organizuojami išvažiuojamuosius komiteto posėdžius į problemines vietas, konferencijos problemų aptarimui Seime, vykdant klausymus ieškant problemų sprendimų su visomis suinteresuotomis šalimis, buvo sprendžiamos šios problemos:

  1.        „Grigeo“ rezonansinė byla išryškino galiojusių teisės aktų neveiksmingumą, užkardant mūsų vandens telkinių taršą, ypatingai iš pramonės įmonių ir kitų juridinių asmenų. Atnaujintas įstatymas ženkliai sugriežtino reikalavimus tiek teršėjams, tiek pareigūnams kontroliuojantiems šią veiklą.
  2.        Gaisras panaudotų padangų perdirbimo gamykloje Alytuje. Šis įvykis, taip pat išryškino visiškai neveikiančią įstatyminę bazę šiai veiklai vykdyti. Naudotų padangų Lietuvoje susikaupia tūkstančiai tonų. Pagal galiojusią tvarką, tvarkytojams pinigai buvo mokami už imituojamą veiklą. Komiteto pastangomis, dirbant kartu su Aplinkos apsaugos ministerija ir Vyriausybe, baigiama ruošti nauja tvarka šios veiklos vykdymui. Perdirbant padangas, bus gaminama žaliava kitų produktų gamybai, kuriuos vėliau pakartotinai vėl bus galima perdirbti. Realiai pradės veikti žiedinės ekonomikos principas.
  3.        2018 metų miškų valdymo reforma. Komitetas priėmė sprendimą patobulinti šį teisės aktą, suteikiant dabartiniams padaliniams (buvusios urėdijoms) juridinį statusą, su visais įgaliojimais ir atsakomybe už savo veiklos rezultatus. Seimo salėje buvo pritarta šio projekto pateikimui. Tačiau valadančiųjų balsais šis įstatymo priėmimas buvo sustabdytas.
  4.        Svarstant naująjį Lietuvos bendrąjį planą, iki 2030 metų, numatyta plėsti saugomų teritorijų plotus, tačiau apie kompensacijas ūkininkams ir miškų savininkams, už jų veiklos suvaržymą, plane kalbama prabėgomis. Šiuo klausimu komiteto pozicija buvo principinga ir didžia dalimi tai pavyko pataisyti.
  5.        Komitetas didelį dėmesį skiria mūsų valstybės didžiausio turto - dirvožemio apsaugai. Derlingiausiose vidurio Lietuvos žemėse, vien grūdų auginimas (be gyvulininkystės ir nepakankamos sėjomainos) sukelia dirvožemio eroziją ir jis nualinamas. Žemės ūkio mokslininkai skelbia pavojų šioje srityje.

 

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

  • Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)?

Remiame ir remsime žmonių būrimąsi į jų interesus ir teises ginančias organizacijas – NVO, profsąjungas. Dalyvaujame patys ir remiame dialogą tarp darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų, patys šiuo metu aktyviai dalyvaujame Lietuvos SVV taryboje, Lietuvos mokslininkų sąjungoje ir kitose visuomeninėse organizacijose.

Suprantame, kad ne visuomet pavyksta susitarti, todėl svarbiausius klausimus kelsime į Seimą – dėl neapmokestinamo minimumo prilyginimo minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui (MMDU). Mes aiškiai skiriame sąvokas „konkurencija“ ir „konkurencingumas“. Mūsų tikslas – nuolat didinti konkurencingumą, o ne konkurenciją, kuri dažnai būna pragaištinga regionuose, kur nėra pakankamai vartotojų ir išteklių gerovei kurti. Tokiu atveju dėl konkurencijos nukenčia abi kovojančios pusės ir jų darbuotojai – mažinami darbo užmokesčiai, daugėja atleidimų. Konkurencingumą didinsime skatindami bendradarbiavimą (kooperaciją), socialinio verslo steigimąsi (įstatymo projektas yra parengtas, tačiau vilkinamas jo priėmimas), mažindami monopolijų įtaką tiek produktų, tiek ir darbo rinkai. Įstatymais stiprinsime antimonopolines priemones.

 

  • Ar palaikote progresinius mokesčius?

Taip. Mokesčių progresyvumas kai kuriais atvejais egzistuoja ir dabar, kai buvo nustatytas neapmokestinamas pajamų minimumas (nuo kurio mokesčiai neskaičiuojami) ir visai nesvarbu, kiek pakopų yra dvi ar trys – tai jau akivaizdi progresinio mokesčio išraiška. Tačiau nelabai realu tikėtis, kad mokesčių prislėgtas smulkus ir mikro verslas, prieš ką gali būti nukreipti papildomi progresinių mokesčių laipteliai, sugebės pakankamai papildyti šalies biudžeto pajamas. Nes mūsų šalyje nėra pakankamai daug pasiturinčių žmonių. O ir esantys, vargiai atitinka europietišką ar amerikietišką vidutiniškai pasiturinčių asmenų lygį.

 

Žymiai didesnę įtaką biudžeto pajamoms (kurios vėliau būtų perpaskirstytos įvairioms išmokoms ir įvairių socialinių grupių paramai) galėtų turėti laipsniškai didinamas kapitalo apmokestinimas, mažinant tarifų dydį darbo santykių apmokestinimui (GPM, SODRA, PSD). Tai sudarytų prielaidas darbdaviui daugiau didinti atlygį už darbą, o tai didintų žmonių perkamąją galią, kuri ir yra esminis motyvas smulkiam verslui teikti paslaugas ir produktus pirkėjams.

 

  • Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises?

Darbo kodeksas leidžia konkuruoti kelioms profsąjungoms vienoje organizacijoje, o tai sudaro galimybes tiek valdžiai, tiek ir darbdaviams manipuliuoti tariantis su jiems palankiomis profsąjungomis. Tai reikia keisti. Trišalėje taryboje, kurioje savo poziciją išreiškia ir formuoja darbdaviai, valstybinis sektorius ir profsąjungos, pastebimas itin didelis vienybės trūkumas ir deklaruojamų pozicijų skirtumas tarp profsąjungų, atstovaujančių ne tik skirtingas profesijas, bet ir toje pačioje srityje dirbantiesiems, kaip švietime, sveikatos apsaugoje ir t.t. Būtent profsąjungų nevieningumas sudaro prielaidas darbdavių interesų viršenybei, kai LR Vyriausiybei tenka priimti atitinkamus nutarimus. Tai aiškiai buvo matoma rengiant dabar galiojantį Darbo kodeksą.

 

  • Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą?

Konfliktas tarp centrinės valdžios ir savivaldos sąlygojamas –  iš vienos pusės dėl primityvaus suvokimo, kad greitus ir efektyvius sprendimus valstybėje gali priimti ir jų efektyvų vykdymą gali garantuoti griežtai piramidės principu veikianti centralizuota administracinė sistema, kurią valdo viską išmanantis ir žinantis ko reikia liaudžiai „valdžios elitas“,

– iš kitos pusės, istorine praeitimi patvirtinta valstybių visuomeninės raidos patirtis ir supratimas, kad valstybės savo klestėjimą pasiekia tik dėka laisvų piliečių gebėjimų ir iniciatyvų dėka, kurios įmanomos tik demokratinius principus ir pamatines žmogaus teises, laisves, pareigas bei kitas vertybes užtikrinančioje valstybėje.

Šiuo metu  vietos savivalda daugiausiai vykdo valstybės pavestų ir deleguotų funkcijų administravimą, kai užduotys ir lėšos yra detalizuotos ir nesuteikia laisvės veikti. Seniūnai yra administracijos skiriami ir pasikeitus valdančiajai partijai, dažnai seniūnai netiesiogiai verčiami stoti į tą partiją, dirbti jos interesams. Iš valstybės biudžeto skiriamų pinigų nepakanka žmonių problemoms spręsti iš esmės, todėl mūsų partija skatina plataus spektro žmonių įgalinimo priemonių taikymą.

Mūsų programa numato:

-          Dviejų lygių savivaldą (rajono ir seniūnijos), tiesioginius seniūnų rinkimus (2.19 p.);

-          Sukurti savivaldos narių atšaukimo mechanizmą, jei nevykdo pareigų ir įsipareigojimų (2.11 p.);

-          Įpareigoti sistemingai atsiskaityti savo rinkėjams (2.12);

-          Savivaldos tikslų ir darbo principų orientavimą į savo gyventojų įgalinimą spręsti problemas, o ne tik pašalpų ir išmokų administravimą;

-          Socialinio verslo skatinimą regionuose.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

  • Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?

Mūsų programos 7 skyrius „Švietimas, išmintis ir kultūra“ skirtas žmogaus kaip kuriančios, o ne vien vartojančios asmenybės ugdymui. Didelis dėmesys yra skiriamas vertybių sistemos formavimui, kuri galėtų užtikrinti ilgą, sveiką ir laimingą žmogaus gyvenimą. Tėvai turi konstitucinę teisę ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir tikėjimą, tačiau smurto, visuomenės ir gamtos naikinimo paskatos yra netoleruotinos. Švietimo sistema turėtų padėti susiformuoti savo kraštą mylintiems ir jo labui dirbantiems piliečiams – „Sukurti vertybinę švietimo sistemą, idėjiškai ir praktiškai ugdančią jaunuomenę pilietiškumo, meilės Tėvynei, neabejingumo jos raidai bei likimui dvasia, pasiryžusią dirbti Lietuvai, tautai, valstybei.“ (Programos 7.18 p.).

Dėl lytinio ugdymo – „Valstybiniu mastu įdiegti ugdymo šeimai programą. Įstatymu numatyti valstybiniu lygiu neskatinti, nefinansuoti ir neskleisti gender-LGBT ideologijos, kaip nesuderinamos su pagrindiniu valstybės tikslu ir vertybine švietimo sistema, moksliškai išaiškinant jos įgyvendinimo ir sklaidos teikiamą žalą.” (Programos 7.29 p.)

 

  • Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle?

Į pirmąją klausimo dalį atsakoma mūsų programoje - „Įtvirtinti nuostatą, kad mokykla yra ugdymo, o ne paslaugų teikimo įstaiga. Įstatymu numatyti strateginę mokyklų pertvarką šalies mastu į mokymo įstaigas – kūrybos ir žinių namus, mokyklas be patyčių, nustatant mokinių skaičių gimnazijose ne didesnį kaip 500, progimnazijose ne didesnį kaip 300.” (Programos 7.31 p.).

Taip pat mes siekiame išsaugoti regioninių mokyklų tinklą, suteikiant joms daugiau ugdymo funkcijų (ne vien švietimo), lyginant su miestų mokyklomis.

Mokyklų tinklas gali ir turi būti kartas nuo karto tikslinamas, siekiant neatitolinti mokinius nuo jų gyvenamosios aplinkos, šeimos ir derinant bendruomenės interesus.

COVID - 19 pandemija išryškina mūsų regioninės plėtros politikos privalumus, nes gyvenimo kokybė kaime, sodyboje esant karantinui yra ženkliai geresnė, nei būnant įkalintiems daugiaaukščių butuose. Taip pat ligos protrūkio atveju kaime išplitimas gali būti daug lengviau suvaldomas. O esanti internetinio tinklo infrastruktūra ir sparta leidžia kurti nuotolines darbo vietas kaimuose ir miesteliuose – tokiu būdu sudarant sąlygas žmonėms džiaugtis gamtos prieglobsčiu ir dirbti mėgiamą darbą. Sustiprinus regioninę politiką, padaugės žmonių kaimuose ir miesteliuose – bus galima efektyviai panaudoti esamas švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigas.

Mokyklų tinkle turi teisę egzistuoti privačios mokyklos ir darželiai. Kalbant apie mokyklas, mes numatome valstybiniais pinigais remti valstybines įstaigas, užtikrinant savarankiškos pilietiškos asmenybės ugdymą.

 

  • Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?

Technologijų žinios ir gebėjimas jomis pasinaudoti yra tik priemonė užsitikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį gyvenimo  pilnatvę, tačiau gilus suvokimas dėl ko gyvenama, sukuria ilgalaikį pasitenkinimą, gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą yra pasiekiamas humanitarinių ir socialinių mokslų pagalba. Švietimo sistemoje turime pirmiausiai žmogui padėti atsakyti į egzistencinius klausimus (humanitarinių mokslų sritis).

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

  • Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl?

Abortas yra vienareikšmiškai suprantamas kaip gyvybės nutraukimas, tačiau yra atveju, kai reikia pasirinkti, ar išsaugoti motiną, ar embrioną.

Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.?

Mes pastebime, kad neproporcingai didelė medicinos personalo laiko dalis yra skiriama veikloms nesusijusioms su sveikatinimo ir gydymo veiklomis, todėl 6.8. p. siekiame „Reglamentuoti medikų darbo krūvį, kad gydytojo veikloje daugiausiai laiko būtų skiriama paciento apžiūrai, gydymui, o ne dokumentacijos tvarkymui, ar kitoms su žmogaus sveikata nesusijusioms veikloms.”

 

  • Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių?

Visų pirma reikia aiškiai suvokti „sveikatos užtikrinimas, stiprinimas“ ir „medicinos paslaugos“. Nors yra institucija Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau ji valdo virš 1,5 mlrd.Eurų biudžetą, kurio virš 95 procentai skiriama ligų gydymui, reabilitacijai.

Apie sveikatos užtikrinimą ir ilgą gyvenimą, nesergant mes kalbame Programos 6 skyriuje. Mums sveikatos politika yra horizontali – t.y. apimanti visas kitas politikas ir jų įgyvendinimą, nuo ko priklauso sveikata. Mūsų akcentas yra į priežastis – t.y. būtina didinti žmonių sąmoningumą ir supratimą apie maistą, fizinį aktyvumą, stresą, aplinką, žalingus įpročius, savižudybes.

Mes suprantame, kad vien žinojimo neužtenka – būtinas dialogas su verslo įmonėmis atsisakant nuodingų, kancerogeninių medžiagų naudojimo ir užkertant kelią patekimui į mūsų organizmą ir sveikatos griovimui. Atsisakyti nuodingų medžiagų naudojimo žemės ūkyje ir maisto pramonėje, kenksmingų medžiagų išmetimo į orą, dirvožemio teršimo, miškų naikinimo ir kt. Būtina kurti saugią aplinką, išvengiant sveikatos sužalojimų ir mirčių dėl nelaimių.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

Visos partijos, kurios deklaruoja panašias vertybes, principus ir priemones bei veikia pagal savo deklaracijas yra mūsų potencialios sąjungininkės.

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Katalikų Bažnyčios vaidmuo yra didelis, ji turi didelę įtaką. Kurdami savo programą mes rėmėmės Popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“, paskelbta 2015 metais (https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/pranciskus/enciklikos/laudato-si/eiss=Laudato-si ). Manome, kad Lietuvos katalikai ją žino ir jos nuostatas atpažins mūsų Programoje.


Bažnyčios socialinio mokymo apžvalga

Partijų atsakymai Artumai

Atsakymų Artumai apžvalga

Į klausimus neatsakė:

Laisvės partija

Laisvė ir teisingumas

Lietuva visų

Lietuvos emigrantų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškųjų šeimų sąjunga

Lietuvos sąrašas

Lietuvos Socialdemokratų Darbo Partija

LVŽS - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Lietuvos žaliųjų partija