Ieškant pavadinimo parodai, ypač prasminga tapo ši Mato evangelijos eilutė: „Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). 

Vaikų ir paauglių psichoterapeutė Aušra Kurienė teikia pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sunkumų, sykiu konsultuoja ir tėvus, rengia mokymus bei skleidžia pozityvios tėvystės idėjas. Tėvų konfliktų pasekmės ir jų sprendimai – tai kasdienio darbo patirtis, kuria ji mielai dalijosi metinėje Lietuvos šeimos centrų konferencijoje, jau antrus metus iš eilės, šįsyk – Marijampolėje. Artumos skaitytojams, sutikus mielai Aušrai Kurienei, siūlome pranešimo svarbiausių aspektų santrauką.

Yra dalykų, kurių šiandieniniame pasaulyje beveik neliko. Vienas jų – tikra, gyva tyla.

Pirmoje kalboje popiežius Leonas XIV kvietė: „Padėkime vieni kitiems statyti tiltus – per dialogą, per susitikimą, kad visi būtume viena tauta, visada gyvenanti taikoje.“ Ir patikslino, jog Kristaus šviesa reikalinga „žmonijai kaip tiltas, per kurį Dievas ir Jo meilė galėtų ją pasiekti.“

Liepa ir rugpjūtis Lietuvoje – maudynių atviruose vandenyse sezonas. Žinoma, globalizacija leidžia nulėkti į šiltus vandenis ir žiemą. O dar uždari ir pusiau atviri vandens pramogų parkai, karštųjų šaltinių baseinai… Visus metus galima mirkytis. Tačiau natūralus sezoniškumas turi savo privalumų. Braškė, pomidoras, obuolys taigi skaniausi vietiniai ir savo laiku. Upė, tvenkinys, ežeras, Palangos jūra – irgi.

„Paskambinau telefonu 0 800 700 08. „ Caritas klauso“, – atsiliepė savanorė. Pasikalbėjome. Pasipasakojome. Pasidejavome. Pajuokavome. Perduokite ir kitiems, kad skambintų drąsiai: nemokama telefoninė emocinės ir psichologinės pagalbos linija – darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Jei būna užimta – perskambina“, – su pažįstamais „ Caritas klauso“ telefono numeriu jau dalinasi nemokamą emocinės ir psichologinės pagalbos liniją 60+ amžiaus žmonėms testavusi Lidija.

„Norėčiau sakyti: ‚Džiugu, kad susirinkome‘. Bet, deja, mūsų pokalbio tema sunki ir skaudi, tad būtų kur kas džiugiau, jei tokios progos nebūtų buvę. Vis dėlto turbūt galiu sakyti: ‚Gerai, kad susirinkome‘. Kalbėti ir kalbėtis, nes tylėti apie tai, kas skauda, būtų blogai.“