Ieva Urbonaitė, Lietuvos Caritas
...Engiama ir niokojama žemė, labiausiai apleista bei trypiama iš visų vargšų, „iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Rom 8, 22). Užmiršome, kad ir mes patys esame žemė (plg. Pr 2, 7). Planetos elementai sudaro mūsų pačių kūnus, jos oru kvėpuojame, o jos vanduo teikia mums gyvastį ir mus atgaivina. Pirmutinės svarbos klausimas yra geriamasis ir švarus vanduo, nes jis yra būtinas žmogaus gyvybei ir sausumos bei vandens ekosistemoms palaikyti. Dirva, vanduo, kalnai – visa yra Dievo glamonė.
Žodžiai iš šviesios atminties popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato‘si apie rūpinimąsi bendrais namais – tiesiai į širdį. Deja, net ir vandenį karas verčia kovos ginklu. Apokaliptiniai vaizdai, kaip žemę ir žmonių gyvenimus niokoja karas, atskleidžia ne tik jo padarinius aplinkai, bet ir ištisoms bendruomenėms, netekusioms prieigos prie vandens.
Birželio 8 d. Carito miestelyje Vilniaus Rotušės aikštėje Lietuvos Caritas pristatys Caritas Ukraine parodą „Vanduo karo ugnyje“. Kaip išpuoliai prieš vandens sistemas veikia žmogaus orumą, visuomenės sveikatą, bendruomenes ir jų aplinką, gyvai dalinsis specialiai į Pasaulinį apaštalinį Gailestingumo kongresą Vilniuje atvykstantys Ukrainos karitiečiai.
Olha Sydij
Pasak iniciatyvos #WASHinWAR koordinatorės, Caritas Ukraine partnerysčių vadovės Olhos Sydij, iniciatyvos idėja gimė 2024 m. kartu su Norvegijos ambasadoriumi keliaujant per fronto linijos bendruomenes: „Tų vizitų metu labai aiškiai pamatėme, jog turimų išteklių ir tarptautinio dėmesio nepakanka visapusiškai atliepti Ukrainos patiriamų krizių mastus. Akcentuojant humanitarinius poreikius, apsiribojama neatidėliotinų problemų sprendimu, tačiau ilgalaikės, esminės problemos – ekosistemų naikinimas, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai ir ilgalaikė žala aplinkai – lieka mažiau matomos.“
Kampanija #WASHinWAR jai tapo būdu perteikti tai, ką mato. Kalba, kurią ne tik suprastų, bet ir iš tiesų pajustų tarptautinė bendruomenė, politikos formuotojai, partneriai. Ilgametė viešosios komunikacijos ir advokacijos patirtis padėjo apjungti faktinius duomenis, vaizdinį pasakojimą, žmonių istorijas taip, kad jos paliestų emociškai.
Kartu #WASHinWAR yra ir apie balso suteikimą tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti – pačiai gamtai, sunaikintoms upėms ir ekosistemoms. Taip pat – fronto linijos bendruomenėms, kurios kasdien jaučia karo pasekmes.
„Norėjome, kad sprendimų priėmėjai išgirstų šių žmonių balsą – ne per ataskaitas, statistiką, bet ir per autentiškus liudijimus, istorijas, išgyvenimus, vaizdus“, – sakė prie kampanijos ištakų buvusi ir ją vystanti Caritas Ukraine atstovė.
Nepaprasta matyti, kaip lankantis fronto linijos bendruomenėse gimusi idėja virsta tarptautine iniciatyva. Kaip sako Olha, kvietimai pristatyti ją Europos sostinėse ir pasaulinėse platformose – tik pradžia: „Turime ambicingų planų toliau ją auginti kaip advokacijos, atskaitomybės ir tarptautinio dialogo platformą.“
Uliana Krys
Uliana Krys, Caritas Ukraine projektų vadovė ir ekstremaliųjų situacijų atsako ekspertė: „Pati stebėjau vandens dalijimą buteliais viename Chersono srities kaimų, kuriame mūsų komanda pradėjo darbuotis 2024 metais. Plataus masto karo pradžioje kaimas buvo okupuotas. Po išlaisvinimo čia grįžo 22 žmonės – daugiausia senyvo amžiaus, neturėję kur išvykti arba negalėję palikti savo namų. Visa, ką žmonės kūrė dešimtmečiais, per kelis okupacijos mėnesius buvo prarasta: gyvuliai kritę arba dingę, daržai suniokoti ir apleisti, namai be elektros, šildymo, vandens. Šuliniai užteršti arba sunaikinti.
Nusipirkti vandens teko vykti į miestą. Neturintiems transporto ar pinigų ši realybė tapo tarsi atskira kova. Vanduo nėra tik išteklius. Tai galimybė likti namuose, atkurti kasdienybę, jausti, kad gyvenimas tęsiasi. Būtent tai karas atima pirmiausia.
Caritas Ukraine padeda žmonėms, kurie prarado prieigą prie vandens – ne tik geriamojo, bet ir palaikančio jų namų ūkį, žemę. Dėl karo dalis Pietų Ukrainos bendruomenių liko be vieno svarbiausių išteklių. Dirvožemio tarša, sunaikinti šaltiniai, kūrinijos rūšių nykimas – tai pasekmės, kurios bus jaučiamos daugelį metų. Pietų Ukrainai tai ypač kritiška: regionas – sausas, žemės ūkis priklausomas nuo drėkinimo, o gruntiniai vandenys glūdi giliai. Be vandens neišgyvena nei žmonės, nei žemė.“
2026 m. Europos Carito Inovacijų festivalio laurus pelniusi #WASHinWAR iniciatyva, kurios dalis yra paroda „Vanduo karo ugnyje“ – gyva Ukrainos patirtis ir žinia pasauliui, koks svarbus pasirengimas, atsparumas bei kritinės infrastruktūros apsauga ištikus karui.
Natūralių vandens išteklių bei vandens tiekimo infrastruktūros naikinimą dokumentuojančių Ukrainos fotomenininkų bei Caritas Ukraine nuotraukas Vilniaus Rotušės aikštėje bus galima apžiūrėti Gailestingumo kongreso metu. Jam pasibaigus Lietuvos Caritas parodą vežios po regionus. Kaip solidarumo su kenčiančia Ukraina akcentas paroda pristatoma minint Carito Lietuvoje 100-metį.
Carito miestelis Gailestingumo kongrese
Caritas Ukraine paroda apie karo padarinius Ukrainos vandenims pradės gyvų susitikimų ir edukacijų maratoną Carito miestelyje kviesdama ne tik daugiau sužinoti, atsikratyti stereotipų, bet ir patreniruoti „gailestingumo raumenį“.
Antradienį, birželio 9 d., Carito miestelyje – UNESCO globojamų sutartinių giedojimas lietuviškai su grupe „Kartos“. Trijų kartų karitietės – močiutė Ona Danilienė, mama Kristina Juškienė ir anūkė Kotryna Juškaitė iš Raguvos – ne tik mokys Panevėžio krašto dainų, bet ir dalinsis apie savanorystę: po sovietmečio Lietuvoje atkūrus Caritą ir dabar. Močiutė Onutė – Carito savanorė jau 37 metus. Taigi, kaip daugybė karitiečių prieš 100 metų, taip ir šiandien, ji visu savo gyvenimu liudija: „Tavo savanorystė – gailestingumo veidas.“
Trečiadienį, birželio 10 d. namelių-raktų pakabukų dekoravimo dirbtuvės su benamystę patiriančiais žmonėmis iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus. Caritui tai yra proga į Gailestingumo kongresą pakviesti benamystę patiriančius žmones. Susėsti drauge už bendro stalo išgerti arbatos, išgirsti, kaip Kauno Carito dienos centro patiriantiems benamystę ir vienišumą Ateik lankytojai gamina ruošinius raktų pakabukams – nameliams, kartu juos dekoruoti. Įsigyti už auką, taip prisidedant prie pagalbos patiriantiems benamystę.
Tai proga betarpiškai prisiliesti prie sunkiausios vargo formos. Bendras darbas suartina, o saugi, priimanti aplinka padeda atsiskleisti žmonėms, nuo kurių dažnas nusisukame, nes „nepatogu“, gėda. Šios dirbtuvės – galimybė už „etiketės“ pamatyti asmenį, o benamystę patiriantiems žmonėms Gailestingumo kongrese paliudyti kiekvieno žmogaus orumą ir vertę.
Ketvirtadienį, birželio 11 d. Carito miestelyje Vilniaus Rotušės aikštėje šeimininkaus Jaunasis Caritas. Vaikams, jaunuoliams ir jauniems širdyje Carito jaunimas iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Jurbarko ir kitų Lietuvos miestų paruošė staigmenų, ką smagu ir prasminga veikti kartu, prisidedant prie pagalbos vargstantiems, tad būtinai užsukite! Pailsėti, atsigerti vandens, pasikrauti telefonų – taip pat. Carito miestelyje Vilniaus Rotušės aikštėje savanoriai Jūsų lauks nuo 11 iki 21 valandos viso Gailestingumo kongreso metu! (daugiau informacijos: www.gailestingumokongresas.lt)
Projektą iš dalies finansuoja
