Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)

Veidu į vaiką

Vaikai ir darbas

2023-04-24 | Vaida Alksnevičienė
artuma202304_rs-30.jpg

v_alksneviciene.jpgVaida Alksnevičienė

Ekaterina Bolovtsova / pexels.com nuotrauka

Vaikai mėgsta darbą. Tai suprato Marija Montessori, stebėdama įvairaus amžiaus vaikus prieš daugiau nei šimtą metų; tai pastebiu šiandien ir aš. Nujaučiu, kaip mintyse prieštaraujate – „tikrai jau ne, vaikai mėgsta žaisti, bet ne dirbti“. Kuris gi vaikas rinksis plauti indus, lankstyti skalbinius, o ne žaisti lego ar kompiuterinius žaidimus?.. Ir kaskart paprašius vaikų atlikti kokį nors lengvą darbelį tenka išklausyti daugybę atsikalbinėjimų – kad yra pavargę, turi užbaigti savo žaidimus, „kodėl vėl aš“, „man sunku“, „skauda galvą“...

Pasak Montessori, nesusipratimų tarp vaikų ir suaugusiųjų kalbant apie darbą atsiranda dėl to, kad suaugusieji nesupranta vaiko prigimties dėsnių. Ji puikiai apibrėžė, kuo skiriasi vaiko ir suaugusiojo darbas.

Suaugęs dirbdamas stengiasi pagerinti savo aplinką, prisitaikyti ją sau – kad būtų geriau, gražiau, patogiau. Pvz., susitvarko namus – kad viskas būtų savo vietose ir teiktų estetinį pasitenkinimą, pasisodina gėlių, kad puoštų namus. Vaikas dirbdamas kuria save, o jo darbo tikslas – sukurti savo asmenybę. Pvz., valydamas langus tenkina sensorinius savo poreikius, susitelkia į dabartį, stiprina savo pirštų raumenis ruošdamas ranką rašymui, įgauna savarankiškumo, galiausiai praktinio gyvenimo įgūdžių. Todėl vaiką patraukia ir džiugina darbai, atitinkantys jautrųjį, tuo metu išgyvenamą, periodą. Dvimetį žavės grindų šlavimas didžiule šluota, langų valymas purkštuku (nors, suaugusiojo akimis, tai bus tik langų terliojimas, nes jie atrodys daug baisiau nei prieš tai). Trimetį – daržovių pjaustymas aštriu peiliu (nors mamai su siaubu reikės stebėti ir krūpčioti sulig kiekvienu negrabiu vaiko judesiu). Keturmetį – žolės pjovimas, žoliapjovė, kurią jis vos ne vos pastumia iš vietos. Aštuonmetį – malkų kapojimas (mamai geriau to nematyti, nes prisikurs fantazijų). Šie darbai tikrai atrodo ne pagal vaiko jėgas, bent jau žvelgiant iš suaugusiojo perspektyvos. Ir vaiko darbas yra ne darbas ar pagalba, kokių tikisi suaugusysis, o labiau trukdymas. Įdomu, kad vaikas nori išmokti ir tobulinti įgūdžius, reikalingus darbui atlikti, o jei yra juos įgijęs, tada pačiam šis darbas atrodys neprasmingas. Jei mes, suaugusieji, tėvai ar ugdytojai, suprasime gilesnę vaiko darbo prasmę – kad jis kuria save, savo asmenybę, tapsime pagalbininkai ir be galo daug pasieksime. Sukursime ryšį su vaiku, padėsime jam pačiam ugdytis įgūdžius pagal savo vidinį poreikį ir kurti galinčią, pasitikinčią savimi bei kitais asmenybę. Tereikia atsigręžti į vaiką ir pasakyti jo darbui – „taip, gali daryti, ir aš parodysiu tau, kaip“. Jei taip atsakysite į pusę vaiko klausimų, būsite tikrai labai montesoriški tėvai. Tuomet bus daug lengviau priimti ir padarinius – išbarstytus miltus, išterliotus langus... Tai tik laikini dalykai, palyginus su tuo, ką vaikas gauna dirbdamas; tai išliks visam gyvenimui. Išmokti įgūdžiai ir mokymosi džiaugsmas taps vaiko asmenybės dalimi.

Pirmieji šešeri vaiko metai yra intensyviausias laikas mokantis praktinių gyvenimo įgūdžių. Tuomet darbai vaiką domina dėl jų pačių atlikimo ar kažkurių konkrečių įgūdžių tobulinimo. Vėliau, 6–12 m., įdomumas slypi vaizduotėje, pvz., užkurti laužą be degtukų, kaip tai darė pirmykščiai žmonės. 12–18 m. įdomumas daryti slypi bendrystėje su draugais, su kitais visuomenės nariais ir dėl jų. Paaugliai tikrai mielai kartu keps picas ir jomis vaišinsis ar prekiaus mugėje, kad užsidirbtų pinigų savo reikmėms.

O kaip su vaikų darbu, kuris būtų pagalba tėvams? Aišku, kai vaikai ištobulina savo įgūdžius, tėvai turi teisę ir pareigą prašyti padėti suaugusiesiems, bet tai turėtų būti susitarimo klausimas. Vaikai yra šeima vadinamos bendruomenės dalis. Todėl visiems bendruomenės nariams tenka tam tikra atsakomybė. Tėvai suteikia kai kurias privilegijas, dalykus vaikams, už tai šie prisiima tam tikrą atsakomybę.

***

Apie darbus, kuriuos vaikai gali atlikti, pavyzdžiui, virtuvėje, galite rasti Simone Davies knygoje Montessori mažylis (2021). Keli pavyzdžiai, ką mažas vaikas gali, būdamas

12–18 mėn.:

įsipilti gėrimo iš ąsotėlio į stiklinę;

gerti iš stiklinės;

užsipilti pieno ant sausų pusryčių;

išvalyti išsiliejusias balas;

nusinešti lėkštę ant / nuo stalo.

1,5–3 metų:

paruošti sumuštinį / užkandžių;

nulupti bananą, mandariną, apelsiną;

nulupti ir supjaustyti obuolį (su pagalba);

nuplauti daržoves ir vaisius;

išspausti apelsinų sulčių;

padengti ar nuvalyti stalą;

iššluoti grindis (naudodamas semtuvėlį ir šluotelę).

3–4 metų:

iškraustyti indaplovę;

pamatuoti ir sumaišyti kepinio ingredientus;

nuplauti ir nulupti daržoves (bulves, morkas ar pan.);

padėti gaminant maistą.


Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 birželis 6

Artuma - artuma202406_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22