Milo Weiler / unsplash.com asociatyvi nuotrauka
Dr. Gintautas Vaitoška
Jau kalbėjome šio ciklo ketvirtoje dalyje, jog žodžio „lytis“ sinonimas „gimtis“ tiksliau atspindi šią žmogaus sielos galią. Juk tai, ką vadiname „seksualumu“ ar „lytiškumu“, yra vaisingumo arba gimties galia. Tai suprantant yra gerokai lengviau šią galią valdyti, – ir dėl dviejų priežasčių.
Yra lengviau suvaldyti savo gebėjimą tapti tėvu nei „seksualinius poreikius“
Taip yra pasakęs dr. Mario Živkovičius, kartą kalbėdamas Vilniaus seminaristams. Iškalbingas ir charizmatiškas Zagrebo šeimos centro vadovas atkreipė jaunų vyrų dėmesį, jog seksualinė aistra reiškia jų potencialą tapti tėvu. „Seksas nėra natūraliai nevaisingas“, kaip vėliau rašys Markas Regnerus: vyro sėkla yra gyvybę kurianti medžiaga. Onanas, aprašytas Pradžios knygos 38 skyriuje, už sėklos išliejimą ant žemės buvo Dievo nubaustas mirtimi. Tad čia kalbame ir apie onanizmo, arba masturbacijos, problemą.
Kūno mirtimi už skaistumo neišlaikymą Dievas nebebaudžia. Tačiau moralinė mirtis galima: pasak amerikiečių mokslininkės Judithos Reisman, priklausomybė nuo „švelnios“ pornografijos gali vesti į smurtinės pornografijos vartojimą, o vėliau ir dar žemiau – į vaikų išnaudojimą.* Daugelis vyrų nekrenta taip žemai, tačiau pornografijos vartojimas (taigi masturbacijos įprotis) žlugdo jų motyvaciją kurti šeimą arba griauna santykius su žmona. Norint šią ydą įveikti, svarbūs įvairūs gimties galios raiškos niuansai.
Vienas iš jų yra būtent šis: mergina vyrą žavi todėl, kad jis galėtų su ja pradėti kūdikį. Kaip jau rašėme, būtent tas „kūdikis“ – Amūras – iššauna aistros strėlę. Mergina yra tokia graži, kadangi yra vaisinga. „Seksualinis“ aktas iš esmės yra kūdikio pradėjimo aktas. Taip pat ir aistringoje fantazijoje įsivaizduojama sueitis reiškia kūno norą pradėti kūdikį. Klausimas „ar norėčiau su šia mergina pradėti kūdikį?“ gali vyrui padėti savo aistrą suvaldyti. Neužsiimti ir masturbacija: „atsakingai naudoti savo potenciją tapti tėvu“. Ši Dievo duota galia yra skirta geresniam tikslui.
Taip pat ir merginai jos potencialo tapti mama pilnesnis įsisąmoninimas gali padėti būti skaisčiai. Skaistumą giliai branginusi Elena Spirgevičiūtė savo dienoraštyje užrašė svajonę apie tai, kokio gražaus kūdikio ji galėtų susilaukti su jos dėmesį patraukusiu jaunu vyru. Toks vyro patrauklumo suvokimas – kad tai gimties galia prie jo traukia – gali išlaisvinti merginą iš priklausomybės nuo vyro dėmesio. Dėmesio siekimas bet kokia kaina dažnai tampa merginų išnaudojimo priežastimi. Klausimas „ar norėčiau, kad šis vaikinas taptų mano kūdikio tėvu?“ tokią priklausomybę gali gerokai atvėsinti.
Gimties galia klauso proto
Toks teiginys atrodo keistas. Prof. Levas Karsavinas teigė, jog XII amžiuje išpopuliarėjęs Tristano ir Izoldos mitas pateisino aistros viršenybę prieš protą. Nuo to laiko krikščionybėje akcentuojama susivaldymo dorybės galia buvo pradėta neigti. Ir dabar sakoma, kad „širdžiai neįsakysi“ ir kad meilė „viską pateisina“: neištikimybę, skyrybas ir, žinoma, priešvedybinius santykius. Tokį aistros siautėjimą labai vertino maištingasis Friedrichas Nietsche, be galo žavėdamasis Richardo Wagnerio „erotiškuoju“ „Tristano ir Izoldos“ operos preliudu.** Šis mitas, kaip žinia, apdainuoja ir išaukština nesantuokinę meilę.
Klausimas, ar galima suvaldyti įsimylėjimą, yra labai subtilus ir prie jo sugrįšime vėlesniuose ciklo straipsniuose. Šį kartą sustosime ties tam tikra prasme paprastesniu dalyku: ar protui paklūsta seksualinis instinktas – gimties galia. Šv. Tomas Akvinietis teigia, kad taip. Jis remiasi sielos galių hierarchija, kurią aprašo klasikiniame asmenybės modelyje Teologijos sumoje (I, 78–2).
Iš penkių sielos galių mums svarbios trys: intelektinė, troškimo ir kūniškos galios (šv. Tomas, sekdamas Aristoteliu, dar kalba apie pojūčių ir judėjimo galias). Protingas universalaus gėrio troškimas vadinamas valia, o juslinių gėrių troškimas – aistromis arba emocijomis. Intelektas ir valia yra aukštesnės galios nei emocijos-aistros, o šios aukštesnės už kūniškąsias. Kūniškas galias sudaro generatyvinė – gimties, augmentatyvinė – augimo, nutrityvinė – maitinimosi galios. Aukštesniosios galios valdo žemesniąsias. Pateiksime klasikinį sielos galių sąrašą:
Intelektas ir valia (protingas troškimas)
Juslinis troškimas – aistros (emocijos).
Kūniškos galios:
Generatyvinė – gimties.
Augmentatyvinė – augimo.
Nutrityvinė – maitinimosi.
Pojūčiai (klausos, regėjimo, lietimo).
Lokomocijos (judėjimo) galia.
Iš pirmo žvilgsnio gali kilti klausimas, ar tikrai proto galia aukštesnė už aistrų galią? Tačiau Tomas čia remiasi kūrinijos lygių hierarchija. Juk emocijas jaučia ir gyvūnai, tačiau ne jie mus, o mes, protą turintys žmonės, juos valdome. Taip pat atkreiptinas dėmesys į generatyvinės galios – lot. vis generativa – vietą sielos energijų hierarchijoje. Ji arti aistrų, rašo Šv. Tomas, ir todėl savo veikime turi aistrų veiklos bruožų: būtent gimties galia veikia žmogaus vaizduotę. Todėl protas, tvarkydamasis su ja, turi valdyti ją ne „tironiškai“, kaip, pavyzdžiui, įsakydamas judėjimo galiai pajudinti ranką ar koją, tačiau „politiškai“ – mėgindamas šią galią įtikinti, kad protui verta paklusti. Būtent toks „politinis“ valdymas yra svarbus valdant aistras. Kadangi gimties galia yra arti pastarųjų, ir jai valdyti dažnai reikalingas tam tikras dialogas su ja (pavyzdžiui: „Šarūne, – sako sau mergina, – negeisk Šarūno, nors ir labai įspūdingas, jis yra tik tuščias snobas“...).
Mūsų nagrinėjamam klausimui suprasti (kad seksualinis instinktas paklūsta protui) yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad protas turi dažnai imtis „politinio“ valdymo, derėdamasis su gimties galia. Vadinasi, ne visada. Kadangi gimties galia yra kūno galia, ji gali paklusti protui be pasipriešinimo. Ir būtent tada, kai ji nėra užvaldžiusi vaizduotės.
Labiau vyrams
Dabar kalbėsime, kuo šis principas naudingas praktiškai. Čia jautrias katalikiško žurnalo skaitytojas kviečiame toliau nebeskaityti: geresniais praeitais laikais tokie dalykai kaip vyrų gimtinės („seksualinės“) reakcijos būdavo aptarinėjami ne viešuose, tačiau privačiuose forumuose – per išpažintį, moralės teologų veikaluose ir pan. Žinoma, palyginus su Delfi ar BBC publikacijomis apie naujausius seksualinio pasitenkinimo būdus, mūsų tekstas gali atrodyti kaip laukų gėlelių aprašymas. Tačiau truputį apgailestaujame, kad norėdami jauniems vyrams padėti, turime leistis į šias kūniškas detales. O gal ir skaitytojoms verta šiuos niuansus suprasti: pasitaiko situacijų, kai žmona mylimam vyrui gali padėti susigaudyti jo paties reakcijose.
Gimties galia, suprantama, reiškia kūno gebėjimą pradėti vaikus. Šis gebėjimas labiausiai priklauso nuo testosterono – vyro, ir estrogeno – moters organizmuose. Aukščiausia testosterono koncentracija vyro kūne yra stebima rytais, pradedant 6 valanda. Galimybė pradėti kūdikį pasireiškia testosterono sukeliama erekcija. Svarbu pastebėti, jog erekcija yra kūno lygmens reakcija: t. y. ji nesukelia aistros. Aistra sukyla tik įsijungus vaizduotei – į sąmonę atplaukus aistrą žadinančiam vaizdiniui. Jei tokio vaizdinio nėra – emocijos yra ramios, vyras gali nuspręsti, ar naudoti šią galią gimtiniam aktui, ar ne. Pirmoji galimybė atsiranda santuokoje, antroji – svarbi ir santuokoje, ir, žinoma, prieš santuoką.
Šio dėsnio suvokimas gali padėti augti skaistume. Nubudusio rytą žmogaus sąmonė tebėra mieguista ir seksualinės, o iš tikrųjų – gimtinės fantazijos atplūsta lengviau. Vaizdinių atklydimas labai priklauso nuo to, ar vyras žiūrėjo į moterį – sykiu ir virtualioje erdvėje, reklamose ir kt. – skaisčiai. Todėl viena rekomendacijų, padedančių jaunuoliui atsispirti masturbacijos pagundai, yra pabudus iškart atsikelti. Nelaukiant, kol sąmonėje išnirs gundančios undinės... Kol jos neiškilo, kovoti jam nereikia, nes vien erekcija nėra gimtinis (seksualinis) susijaudinimas. Kadangi aistra nėra užsidegusi, kūnas paklūsta proto „tironiškam“ valdymui: žmogus gali laisvai atsikelti ir veikti tai, kas tuo metu reikalinga. Žmogus yra protingas gyvūnas, kaip sakė jau Aristotelis. Dauginimosi instinktą jis gali naudoti tada, kai nusprendžia tai esant reikalinga. Kokia laisvė!
Tuo šias „ezoterines“ žinias vyrams ir pabaigsime. Kartais manoma, kad erekcija būtinai reiškia gimtinį susijaudinimą ir seksualinius poreikius, kuriuos būtina patenkinti. Kitaip galima susirgti! Apie šį iš Sigmundo Freudo minčių sukonstruotą mitą kalbėsime kitą kartą. Tik trumpai užsiminsime, kad žymusis homo sexualis kūrėjas vis dėlto rašė, jog masturbacijos įprotis gali paversti žmogų neurasteniku, t. y. silpnos nervų sistemos. Tačiau ligomis už skaistumą kovojančių jaunuolių negąsdinsime...
Tęsinys. Pradžia 2026 m. sausio Artumoje
Projektą iš dalies finansuoja
