Giedriaus Germanavičiaus nuotrauka
Prieš 25 metus, švenčiant Didįjį 2000-ųjų Jubiliejų, šv. Jonas Paulius II ragino visas pasaulio vyskupijas atlikti viešą atgailą už praeities klaidas bei nuodėmes; pats ją atliko Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2000-ųjų kovo 12-ą.
Popiežius Pranciškus, ruošiantis 2025 metų Jubiliejui, savo laiške Spes non confundit rašė: „Tokia visiško atleidimo patirtis negali neatverti mūsų širdžių ir protų poreikiui savo ruožtu atleisti kitiems. Atleidimas nepakeičia praeities, jis negali pakeisti to, kas jau įvyko; ir vis dėlto atleidimas įgalina pakeisti ateitį ir gyventi kitaip, be apmaudo, kartėlio ir keršto. Atleidimo nušviesta ateitis leidžia praeitį matyti kitomis, giedresnėmis akimis, net jei jos vis dar užtvindytos ašarų“ (23).
Jubiliejaus Šilinių atlaidų metu, rugsėjo 10-osios vakarą, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vadovavo Eucharistijai, jos metu vyko Atgailos aktas, kuriame Kauno Bažnyčia viešai išpažino savo žmonių padarytas nuodėmes ir maldavo Prisikėlusiojo Viešpaties gailestingo prisilietimo ir gydymo.
Atgailos akto liturgija vyko taip: nuodėmės buvo sugrupuotos į septynias kategorijas; po kiekvienos jų įvardijimo susirinkusieji atsiklaupdavo tyloje asmeninei atgailos maldai, tada, visiems atsistojus, arkivyskupas ištardavo Atgailos maldą, kurią užbaigdavo visų „Amen“ bei giedamas „Triskart šventas“: Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų!
Po Tikėjimo išpažinimo arkivyskupas kreipėsi į susirinkusiuosius: Mylimi broliai ir seserys, dabar su dideliu pasitikėjimu melskime apstų gailestingumo Dievą, kad Jis priimtų mūsų atgailą ir atsiprašymą. Stovėdami priešais Viešpaties altorių, mūsų Naujosios Sandoros aukurą, prisipažįstame, kad nebuvome ištikimi Dievo pašaukimui ir išrinkimui, ir šiuo Jubiliejaus metu norime prašyti atleidimo už mūsų neištikimybę ir abejingumą savo broliams ir seserims, elgesiu kuriuo nusikaltome Dievui Kauno arkivyskupijos teritorijoje.
Atgaila dėl Evangelijos skelbimo tarnystės bei tikėjimo ir meilės liudijimo nuodėmių: „Melskimės, broliai, seserys, kad Šventosios Dvasios šviesoje galėtume pripažinti visas nuodėmes, kai Kauno arkivyskupijos kaimų ir miestų parapijose nesielgėme, kaip dera Kristaus mokiniams, bet savo elgesiu, apkalbomis, šmeižtais ir kitokiu meilės trūkumu papiktinome aplinkinius; kai tenkinomės tik paviršutiniška ir formalia tikėjimo praktika, užuot siekę gilaus ryšio su Dievu; kai atsisakėme pirminio savo pašaukimo skelbti Evangeliją visiems žmonėms ir nesidomėjome žmonėmis, kurie nepažįsta Kristaus, taip savo abejingumu daugelį žmonių paskatinome netikėti į tikrąjį Dievą.“
Tada sekė Atgailos malda: Visagali Dieve, visų žmonių Tėve, su nuolankumu ir skausmo kupina širdimi prašome Tavo atleidimo, kad mūsų Bažnyčios bendruomenėse dėl savo abejingumo nesugebėjome sukurti priėmimo ir meilės vietų, kad niekinome tuos, kurie laikosi kitokių tradicijų ar įsitikinimų; atleisk už dirbtinį supriešinimą, šaltą ir formalią tikėjimo praktiką, kuri galėjo įžeisti ieškančius tiesos; ypač maldaujame Tavo atleidimo už nederamus santykius mūsų parapijose, už gandus ir šmeižtus, kurie ardo šventąją Tavo Bažnyčią; tegul Tavo gailestingumas, Viešpatie, mus išgydo ir atnaujina, kad galėtume gyventi pagal Tavo valią ir būti pasaulio šviesa.
Atgaila už Bažnyčios tarnų nuodėmes: „Melskimės, kad mes, Bažnyčios įšventintieji tarnautojai, Kauno arkivyskupijos vyskupai, kunigai ir diakonai nuolankiai pripažintume, kad daug kartų suklydome, kad pasidavėme daugeliui pagundų ir buvome neištikimi savo šventimams, kad nesugebėjome būti dorybės ir ištikimybės pavyzdžiais savo broliams ir seserims parapijose ir bendruomenėse, kad nesugebėjome megzti dialogo, kad nebuvome su jais džiaugsmo ir skausmo valandomis, kad neįsiklausėme į savo vyskupus, brolius kunigystėje, pasauliečius ir netgi juos niekinome“.
Dieve, visų charizmų ir tarnysčių dalintojau, mes suprantame, kad dažnai nepateisindavome Tavo pasitikėjimo; meldžiame atleisti mums mūsų nuodėmes, kai nuklysdavome į įvairiausias priklausomybes ir aistras, valdžios, garbės ir pinigų troškimą, kad pamiršome mums patikėtos tarnystės svarbą ar net jos atsisakėme. Atverk mūsų užkietėjusių širdžių akis, neleidžiančias mums atvirai bendradarbiauti tarpusavy ir su pasauliečiais, atsiverti dialogui, sinodiškumui ir sveikai kritikai bei dėkingai priimti daugiariopas Tavo duotas tarnystes bei charizmas; meldžiame atleidimo už pagarbos ir klusnumo trūkumą Popiežiui ir savo vyskupams; atleisk už neištikimybes Evangelijos ir Bažnyčios mokymams, už manipuliacijas dėl pelno ir egoistinės naudos, už papiktinimus žodžiais ir elgesiu; Viešpatie, išklausyk mūsų šauksmą ir sustiprink mus, kad priimtume Tavo pašventinimą; Tavo malonė tebūna mūsų širdyse ir veda mus į naują pradžią.
Atgaila už nuodėmes prieš kitas krikščionių bendruomenes: „Melskimės, kad nuolankios ir romios Jėzaus širdies šviesoje suprastume, jog tikėjimo vardu ar stengdamiesi ginti tiesą ir mes naudojome metodus, kurie neatitinka Evangelijos, pavyzdžiui, smurtą, neteisybę ir melą, taip trikdydami Kristaus kūno, Bažnyčios, vienybę ir pažeisdami brolišką ir seserišką meilę tarp visų krikščionių.“
Gailestingumo Tėve, mes prašome Tavo atleidimo už nuodėmes, kurias padarėme savo tikėjimo vardu iš puikybės, tamsumo, išankstinio nusistatymo ir nepagarbos, taip iškreipdami Bažnyčios, Tavo Nuotakos, veido spindesį; atleisk už žodžiais ir veiksmais padarytą skriaudą kitų krikščioniškų bažnyčių ir bendrijų broliams ir seserims, kurie dalijasi ta pačia Tavo meile; suteik malonę atspindėti Tavo švelnumą ir nuolankumą ir taip būti ištikimais Evangelijai, kuri kviečia mus mylėti ir būti viena.
Atgaila už nuodėmes prieš žydų tautą: „Melskimės, kad istorijos bėgyje mūsų Kauno arkivyskupijoje didelių kančių ir neteisybės patyrusios žydų tautos atmintis padėtų mums suvokti savo nuodėmes, padarytas išrinktajai tautai niekinant ar žudant jos žmones, ir taip apvalytų mūsų širdis.“
Mūsų tėvų Dieve, pasirinkęs Abraomą ir jo palikuonis, kad Tavo vardas būtų žinomas žemėje, nuoširdžiai gailimės leidę patirti dideles kančias, jo palikuonių skriaudą ir žudymą; melsdami atleidimo, norime įsipareigoti autentiškiems brolybės santykiams su žydų tautos sūnumis ir dukromis.
Atgaila už nuodėmes prieš kitų rasių, tautų ir kultūrų žmones: „Melskimės, kad, įsižiūrėdami į Jėzų, mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją, suvoktume savo nuodėmes žodžiu ir elgesiu, kilusias iš puikybės, neapykantos, prietaringumo, savinimosi, egoizmo ir nacionalizmo, troškimo kontroliuoti; priešiškumą atskiroms tautoms, rasėms, kultūroms, religijoms, gyvenančioms Kauno arkivyskupijos teritorijoje.“
Pasaulio Viešpatie, visų žmonių Tėve, per savo Sūnų Tu mus mokai mylėti kiekvieną žmogų ir daryti gera visiems, tačiau mes neliudijome Evangelijos ir pasidavėme galios ir neapykantos logikai; meldžiame Tave, Viešpatie, atleisti mums mūsų baimes, tamsumą ir egoizmą, dėl kurių kyla priešiškumas kitų rasių, tautų, religijų ir kultūrų žmonėms; atleisk mums ir atverk mūsų širdis pagarbai kiekvienam žmogui.
Atgaila už nuodėmes prieš pilietinį teisingumą, laisvę ir kūriniją: „Melskimės ir nuolankiai prašykime Šventosios Dvasios šviesos apmąstyti savo veiksmus ir požiūrį, įvairiais istorijos etapais mus vedusius į nedorą bendradarbiavimą su valdžia ir sistemomis, kurios ne visada atitiko laisvės, meilės, teisingumo ir tiesos vertybes. Melskime atleidimo už mūsų nuodėmes, kilusias dėl nedorų santykių su politikais ir valstybės pareigūnais mūsų Kauno arkivyskupijoje, kuriais, pataikaudami ir siekdami savanaudiškų tikslų, neigėme krikščioniškas vertybes. Melskime atleidimo ir už nuodėmes prieš kūriniją, kuriomis prisidėjome prie Motinos Žemės alinimo.“
Dieve, dangaus ir žemės Viešpatie, su gilia gėda meldžiame Tavo atleidimo už nuodėmes, kurias įvairiais mūsų istorijos laikotarpiais padarėme pasidavę pagundai artimai bendradarbiauti su represinėmis struktūromis, buvusiomis daugelio žmonių persekiojimo ir kančių priežastimi; prašome atleidimo už tai, kad ir šiandien griebiamės pragmatizmo ir korupcijos, palaikydami politiką, priešišką laisvei ir tiesai; už neatsakingą dalyvavimą ar nedalyvavimą rinkimuose, už neteisingos ir nesąžiningos politikos ar verslo palaikymą, atleisk už aplaidžią ir lengvabūdišką elgseną žemės gėrybių ir visos kūrinijos atžvilgiu; melsdami Tavojo gailestingumo prašome padėti mums prisiimti atsakomybę už žemės, krašto, valstybės ir pasaulio ateitį.
Atgaila už nuodėmes prieš žmogaus orumą: „Melskimės, kad nuoširdžiai ir nuolankiai suvoktume savo nuodėmes mintimis, žodžiais ir veiksmais, kuriomis pažeidėme savo brolių ir seserų žmogiškąjį orumą, pamindami prigimtines jų teises ir laisves; nuolankiai prašome atleidimo už Kauno arkivyskupijos teritorijoje įvykusius emocinio, lytinio, fizinio, psichinio ir dvasinio, vaikų, nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimo atvejus; už galimą nusikalstamos veikos slėpimą, už kyšininkavimą, korupcijos palaikymą; už kiekvieną vyrų ir moterų, pašvęstųjų brolių ir seserų pažeminimą; už negimusios gyvybės naikinimą, už silpniausių, vargšų, sergančių, pagyvenusių, vienišų, atstumtų ir apleistų žmonių nepaisymą ir paniekinimą.“
Dieve, mūsų Tėve, Tu visada girdi kenčiančių ir pažemintų šauksmą; prašome Tave atleisti mums, kad nesugebėjome atpažinti Tavęs alkanuose, ištroškusiuose, nuoguose, sergančiuose, įkalintuose, beginkliuose ir beteisiuose; nuolankiai meldžiame Tavo atleidimo už kyšininkavimą ir nelygybės skatinimą, už piktnaudžiavimą galia ir valdžia, už patyčias ir manipuliavimą sąžine, už nuodėmes naikinant negimusiuosius, nesirūpinant šeimų gerove, neprižiūrint ir išnaudojant vaikus bei jaunimą, niekinant ir žeminant vyrus ir moteris, senus ir pažeidžiamus asmenis; priimk mūsų atgailą, būk mums gailestingas, ir suteik malonę išgydyti mūsų atmintį.
Arkivyskupas visos atgailos metu klūpėjo. Akto pabaigoje visų vardu pabučiavo altoriaus kryžių.
Šios Atgailos akto apeigos buvo įkvėptos 2025 m. Gavėnios metu atliktos Spišo (Slovakijoje) vyskupijos liturgijos, kuri savo ruožtu buvo įkvėpta Didžiojo 2000 metų Jubiliejaus komiteto parengtų apeigų.
