Silvijos Knezekytės nuotrauka
Valdonė Miliuvienė
Balandis trykšte trykšta gyvybe: ir vis naujai stebinantis gamtos atgimimas, ir Velykos – Gyvybės pergalė prieš mirtį, ir Pasaulinė gyvybės diena, inicijuota dar popiežiaus Jono Pauliaus II, o mūsų šalyje ganytojų sprendimu švenčiama paskutinį šio mėnesio sekmadienį; be to, balandžio 5-ąją daugybė šeimų Lietuvoje mena kaip dieną, kuomet pačiame jėgų žydėjime pas Viešpatį iškeliavo gydytoja Banga Kulikauskaitė – didi kovotoja už gyvybę, akušerė-ginekologė, priėmusi tūkstančius naujagimių, ir tik vienas Dievas žino, kiek išgelbėjusi... Ir būtent jos šiluma, šviesa – kiti sako, šventumas! – Krikščioniškiesiems gimdymo namams Kaune buvo suteikęs naują kvėpavimą ir paskleidęs žinią per visą šalį, kuri tęsėsi iki šių dienų...
O žiemos pabaigoje pasklido žinia, kad šiems gimdymo namams tai bus paskutinis pavasaris – jie uždaromi... Tūkstančius šeimų naujiena nuliūdino... Tačiau greitai nusivylimą keitė troškimas išsaugoti! Trakų rajono gyventoja Jarūnė Rimavičienė socialiniuose tinkluose subūrė iniciatyvinę grupę Išsaugokime Krikščioniškuosius gimdymo namus. Prie šios svarbios iniciatyvos, vienijančios tūkstančius žmonių, prisideda Artumos redakcija ir kviečia pirmiausiai prisiminti šių namų istoriją, prasidėjusią lygiai prieš 100 metų, kai 1926-aisiais čia pastatyta privati moterų ligoninė...
Kęstutis Stankaras
Šiandien Krikščioniškuosius gimdymo namus (KGN) renkasi ne tik kauniečiai, bet šeimos iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Moterys atvyksta gimdyti dėl čia puoselėjamų ir iš kartos į kartą perduodamų vertybių, dėl pagarbos gyvybei, gimdančiai moteriai, visai šeimai ir pačiai gimdymo kelionei. Šiuose namuose kuriama gimdyvei ir naujagimiui iš tiesų palanki aplinka, labiau primenanti namus nei ligoninę, šeimą supa itin profesionalūs savo srities specialistai, komandoje vieningai dirbantys su šalia esančiais šeimos nariais, dulomis, atsižvelgdami į kiekvienos šeimos poreikius, prašymus. Tad kaip visa tai gimė, augo, tvėrė, Artumoje kalbinu pirmąjį po sovietmečio nepriklausomai išrinktą šių gimdymo namų vadovą gydytoją Kęstutį Stankarą, – jam vadovaujant ne tik pavadinime (kuris, beje, kardinolui Vincentui Sladkevičiui laiminant keitėsi 1994 metais), bet ir darbuose įsitvirtino krikščioniškoji pasaulėžiūra.
Kaip viskas prasidėjo?
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. paskutiniajame dešimtmetyje nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros srityje taip pat sudygo demokratijos daigai. Gydytojai akušeriai-ginekologai ir kiti gimdymo komandoje dirbantys specialistai troško susigrąžinti sąžinės laisvę, teisę nedalyvauti žmogaus gyvybės naikinimo procese ir netgi kovoti už kiekvieną motinos įsčiose užsimezgusį vaikelį (to neleista sovietmečiu, 1955 m. Lietuvoje legalizavus abortą).
Didžiosiose ligoninėse nuo vadovavimo pagal politinį paskyrimą pereita prie viešų konkursų – teisę vadovauti įgijo žmonių išrinkti vadovai. Kauno gimdymo namuose Nr. 1 (taip jie tuo metu vadinosi) 1993 m. irgi vyko rinkimai, kuriuose dalyvavo šeši pretendentai iš Klinikų ir vienas iš šių gimdymo namų. „Kadangi bendradarbiavau su Bažnyčios bendruomene, vieną vakarą butuke Anykščių gatvėje, kuriame veikė seserų Eucharistiečių vienuolynas, susirinkome: aš, vienuolė Zita Daubaraitė (dirbusi pas prof. Jurgį Brėdikį Klinikose), kardinolas Sigitas Tamkevičius (tuomet dar vyskupas) ir nematoma ranka vėliau nuolat vedusi, išties šventa gydytoja, vaikų pulmunologė profesorė Danė Šlapkauskaitė (ji irgi priklausė šiai vienuolijai). Kalbėjome, kad Bažnyčia turėtų išsakyti tvirtą poziciją už gyvybės išsaugojimą“, – atsiminimais dalijasi gydytojas Kęstutis, prisimindamas sutapimą, kad būtent tų diskusijų minėtame bute metu jis tapo vadovu Gimdymo namų Nr. 1, todėl ir jautėsi įpareigotas pildyti tuos sumanymus, – negalėjo leisti, kad tęstųsi gyvybės nutraukimai.
„Mane išrinko žmonės, šiaip šansų tapti vadovu nemačiau. Pradėjome tą sudėtingą procesą pamažu įgyvendinti. Vėliau drauge dirbti pasikviečiau gydytoją Virgilijų Rudzinską. Turėjome suardyti sistemą, kurioj visi labai gerai gyveno... iš abortų. Jų laukdavo eilės moterų. Viena tokia operacija sovietmečiu kainuodavo apie 70 rublių, kiekvienas prisidėjęs prie proceso gaudavo savo dalį. Įsivaizduojate, kokią vertę jie turėjo tuomet, kai medikų alga tesiekė kiek daugiau 100 rublių?! Vyko arši kova... Nežinau, ar dabar pakartočiau tą patį, bet ėmiausi radikalių dalykų, nors visi turėjo stogus, jiems veždavo kyšius“, – drąsiai pasakoja gydytojas, vis primindamas, kad procesas, darbuotojų perorientavimas vyko pamažu.
„Stengėmės atrinkti personalą, nors padarėme ir klaidų... Atsirado žmonių, kurie slapta nutraukdavo gyvybę. Tu žmogumi pasitiki, bet nežinai, ką jis tyliai sau galvoja. Užtruko, kol susiformavo toji Krikščioniškųjų gimdymo namų dvasia. Atėjo dirbti žymioji gydytoja Banga Kulikauskaitė. Vykdavome su kolektyvu iškylauti, drauge švęsdavome šventes, keliaudavome į Šiluvos atlaidus. Tokia stipri bendruomenė susiformavo, daug medikų norėjo čia patekti“, – prisimena gydytojas Kęstutis Stankaras.
Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka
Nutraukti gyvybę, o vėliau tomis pačiomis rankomis priimti gimdymą?
„Abortas, žiūrint vien iš medicininės pusės, yra gana primityvi operacija. O mums ypač reikėjo gydytojų, kurie norėtų atlikti aukštesnio lygio procedūras“, – sako gydytojas ir iškart pradeda pasakojimą, kaip tuomet pavyko Vokietijoje nusipirkti ir į KGN parsivežti laparoskopijos įrangą (tai modernus, minimaliai invazinis diagnostikos ir chirurginio gydymo metodas, kai pilvo ertmės ir dubens organai apžiūrimi ar operuojami per 0,5–1 cm pjūvius naudojant kamerą (laparoskopą) ir specialius instrumentus; ši „uždara operacija“ pasižymi mažesne pooperacine trauma, mažesniais randais, lengvesniu sveikimu ir greitesniu grįžimu į kasdieną (red. past.). Ginekologijos skyriuje akušeris-ginekologas Povilas Vanagas pradėjo daryti modernias chirurgines laparoskopijos procedūras, tuo metu neprieinamas net Klinikose, su juo dirbo operacinės instrumentatorė Birutė Bačkienė. Šios procedūros KGN nebyliai pakeitė abortus.
„Natūralu, kad gydytojas, kuris darydavo abortus, negalėdavo tomis pačiomis rankomis priimti gimdymo, kažkaip nesiderina, ar ne? Pas mus šiuo klausimu tapo visiškai švaru. Viename Kauno dienraštyje pasirodydavo šmeižtai, neva tai darome savaitgaliais. Klinikos išsakė poziciją prieš mūsų sprendimą. Sakydavo, kad tai – „paslauga“ moteriai... Reikėjo dvidešimties metų, kad į abortą ginekologai imtų žvelgti kitaip. Tuo metu Kaune gimdyvės galėjo rinktis gimdyti vienoje iš keturių įstaigų. Reikėjo konkuruoti, išsilaikyti, o išsilaikome pagal aptarnaujamų žmonių kiekį. Kai nustojome daryti abortus, jų padaugėjo kituose gimdymo namuose. Negavusios „paslaugos“, daugelis moterų rinkosi kitas vietas. Be to, pvz., Prano Mažylio gimdymo namus papildomai remdavo Vyriausybė. Mes buvome idėjiniai asiliukai“, – apie nepamirštamą kovą už gyvybę pasakoja gydytojas Kęstutis.
Tuo metu KGN bendradarbiavo su Caritu, Kauno arkivyskupijos Šeimos centru, džiaugėsi arkivyskupijos ganytojų palaikymu, Vilniaus universiteto akušerijos ir ginekologijos katedros darbuotojų, šviesios atminties gydytojos, mokslininkės, pedagogės, visuomenės veikėjos docentės Alinos Elenos Čekanauskaitės-Šaulauskienės ir daktaro Broniaus Domžos užnugariu.
Vėliau, siekiant padėti moterims ir vyrams, kurie nėštumą išgyvena kaip krizę, bendrų tikslų imta siekti su Krizinio nėštumo centru, į kurį vien 2025 m. pagalbos kreipėsi 384 asmenys. Be to, daug metų čia glaudėsi ir motinystės mokyklėlė, kur prieš gimdymą galėjo moterys ateiti drauge su vyrais, pasirengti ir pačiam gimdymui, ir žindymui, ir kūdikių priežiūrai. Čia yra ir nėščiųjų baseinas, ir dienos stacionaras, ką jau kalbėti apie jaukius kambarius gimdančioms šeimoms. Investuota per 7 milijonus eurų...
Maža to, kardinolas Sigitas Tamkevičius it dovaną Krikščioniškųjų gimdymo namų 20-mečio proga 2014 m. konsekravo gimdymo namų koplytėlę, jai suteikė Šv. Juozapo titulą. Joje gimdyvės ir jų šeimos nariai prieš gimdymą, jo metu ar po galėdavo netrukdomi melstis, itin jautriame šeimai etape patikėdami slapčiausius rūpesčius Dievui. Šioje koplyčioje taip pat galime sutikti medikus, ją ypač mylėjo gydytoja Banga ir čia leido savo sunkios ligos valandas...
Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka
Mažų gimdymo namų tikslas – kurti namų aplinką
„Žiūrėdavome, kad moterį priimtume, kad ir kokia ji būtų, ar pirmą, ar šeštą kartą gimdytų. Kai kartais pastebėdavau šaltumą, sakydavau kolegoms: jei nemokate dirbti priėmimo skyriuje, nedirbkite. Pirmiausia, kai žmogus ateina, jis užmezga ryšį su akušeriu / akušere. Viskas prasideda priėmimo kambaryje. Atėjusi moteris viską tyrinėja, todėl stengėmės sudaryti aplinką, kuri nebūtų nervinga, net kai iškyla didelė rizika. Nors kartais medikai per daug sau leidžia. Įtampa iš karto persiduoda. Kai didelis srautas, net geriausi specialistai neatlaiko įtampos, tampa grubūs. O akušerija turi būti be skubos, kupina palaikymo“, – akcentuoja gydytojas.
Nepabijota kolektyvo viduje kelti klausimus ne tik apie bendravimo, bet ir paslaugų kokybę. Pvz., sykį pastebėta, kad padaugėjo hematomų ant naujagimių galvučių dėl netinkamai pasirenkamų metodų gimdymo metu. Apie tai drąsiai kalbėta kaip apie sužalojimus. Plačiai visuomenėje nuskambėjusios sovietmečiu ir, deja, kartais tebeskambančios frazės: „Eik, sėsk, išsiskėsk!“, „Ko čia rėki?!“ ar „Ką, su vyru galėjai išsiskėst, o čia nemoki?“, šiurkštumu, nedėmesingumu, aplaidumu pasižyminti bendravimo kultūra čia tapo nepriimtina. Dabar galima drąsiai sakyti, kad taip eita prieš akušerinį smurtą, tai sąvoka, kurią specialistai išryškino tik vėliau (šiuo metu oficialioje kalboje stengiamasi naudoti tik nepagarbaus elgesio sąvoką). Paklaustas, kaip susitarta dėl bendrų darbo normų, krypties, juk įstaigoje dirbant dešimtims žmonių nėra lengva išlaikyti vientisą bendravimo foną, buvęs vadovas atsakė, kad ne tik drauge gerdavo kavą su kolegomis, bet visuomet jausdavosi kaip šeimoje, o tai medicinoje reta. Netrūko gerų atsiliepimų ne tik apie Akušerinį, bet ir apie Ginekologinį skyrių, kuriame atlikta daug sėkmingų operacijų, po kurių moterys (procentaliai) itin gerai gijo.
Klausiu, o kokios šeimos rinkosi KNG, gydytojas šypteli: „Pirmiausiai rinkosi tokie truputį prie poezijos... Užsimano gimdyti vandenyje, mes tą ir darėme pirmieji. Neįprasta, bet po žingsnelį priėmėme – kaip kas nori, tegul ir būna. Mes turime prižiūrėti, bet negalime nurodinėti.“ Pasakojimai apie KGN aplinką ir teigiamas gimdymo patirtis sklido iš lūpų į lūpas. Pradėta vesti paskaitas, leista gimdyti vandenyje, į gimdymus įleisti vyrai, KGN pirmiesiems Kauno apskrityje suteiktas „Naujagimiams palankios ligoninės“ vardas. Atvykusios moterys imdavo jausti, kad tai, kas kalbama apie KGN, yra tiesa.
„Kartais mūsų personalas dėl tos įvairovės turėdavo kentėti. Kodėl? Todėl, kad kiekvienas poetas turi savo poeziją. Viena su žvake gimdo, kitai penkios žvakės turi degti, trečiai – daug žvakučių. Viskam pritardavome, viską leisdavome, ko šeimos norėjo. Tačiau kad priimtume moterį kaip asmenybę, suprastume, kad tai mes jai tarnaujame, o ne ji mums, turėjo dirbti dvasingi žmonės. Ypač dabar, kai tokia demografinė situacija, kodėl nesuteikti sąlygų? Tai demografinio proceso dalis. Šitą gali pajausti tik tas, kuris dvasingas. Mes tik sudarėme aplinką“, – aptariame unikalų požiūrį į gimties slėpinį.
Drauge prisiminėme natūralaus gimdymo puoselėtojo, itin kruopštaus ir atsidavusio savo srities specialisto prancūzo Michelio Odent‘o išgarsintus gimdymo namus Pitivjė (Pithiviers) Prancūzijoje, kuriuose jau praėjusio amžiaus pabaigoje atgimė ir atsiskleidė natūralaus gimdymo kamerinėje aplinkoje poreikis ir grožis (po to, kai XVII šimtmetyje Pranzūzijos gydytojai įžengė į gimdymo kambarį ir pakeitė pribuvėjas, moterų pareikalauta gimdyti gulint ant nugaros, kad specialistams būtų patogiau atlikti intervencijas). Gimdymo namai išgarsėjo visame pasaulyje dėl juose rodomos pagarbos gimdymo procesui, kuris tarytum buvo vėl sugrąžintas moterims, nes jos ir yra svarbiausios gimdymo metu. Odent‘as įrodė, koks svarbus ir lemiantis itin artimas akušerių ir gimdyvių tarpusavio ryšys, jo dėka pasauliui parodytos gimdyklos, pramintos „laukinėmis salėmis“ – jos labiau priminė aplinką, kurioje mylimasi, negu ligoninės palatą, įrengti pirmieji specialūs baseinai skausmui malšinti, suteikiantys galimybę gimdyti vandenyje.
Pastebėta, kad keičiant požiūrį į gimdymo procesą ir aplinką, mažėja Cezario pjūvio, epiziotomijų, nuskausminimų ir kitų intervencijų. Gimdyti mažuose gimdymo namuose yra moters, šeimos pasirinkimo teisė, šiandien gerbiama ne tik Prancūzijoje, kur aktyviai plečiamos mažiau medikalizuotos galimybės, kuriami centrai, esantys greta ligoninių, kad prireikus būtų užtikrintas greitas pervežimas; taip yra Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje ir kitose Europos valstybėse, kur veikia nedidelės, jaukios įstaigos, jose moteris lydi akušerės. Vienos šeimos renkasi didžiąsias ligonines net tuomet, kai rizika maža, kitos – šalyse, kur leidžia teisės aktai – gimdo namuose ar mažuose gimdymo skyriuose. Atotrūkis tarp gimdymo didelėje ligoninėje ir namuose yra didžiulis, panaikinus tarpinę grandį – mažus gimdymo namus – daugybė šeimų netektų pasirinkimo laisvės. Lietuvoje tai sukeltų dar didesnę demografinę krizę.
Taigi, Krikščioniškieji gimdymo namai turi stiprią bendruomenę, vediną kilnių tikslų, apimančią daugiau, nei galima tikėtis iš medicinos įstaigos. Sugriauti galima greitai, o kurti reikėjo ištisus tris dešimtmečius...
Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka
Nėra ko nerimauti?
LSMU Kauno ligoninės atstovai ramina procesui mėginančias priešintis šeimas, neva nėra ko nerimauti, nes ruošiamasi tokias pačias paslaugas teikti Šilainiuose naujai steigiamoje Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, pradėsiančioje veikti jau nuo rugsėjo 1-osios, kur bus perkeltos akušerijos paslaugos iš KGN. Teigta, kad dirbs jungtinė medikų komanda iš visų padalinių, tačiau paklausus darbuotojų tampa akivaizdu, kad tik dalis personalo persikels ten dirbti, kiti dirbs kitose įstaigose, keisis vadovai, visa iki šiol nusistovėjusi besilaukiančių ir gimdyvių priežiūros tvarka... „Visi kalba, kad demografijos rodikliai blogėja. Tik viena tokia salelė yra, ir ją reikia sunaikinti?! Čia it uždaryti visas mažas krautuvėles – palikim tik Maximas, viskas vietoj!?.. Fabrikas, konvejeris. O juk ne kasdien gimdai. Moteriai tai visam gyvenimui lieka. Turi sąlygas sudaryti. Pastatas nesudarys sąlygų, žmonės viską sukuria.
Ten bus akušerijos skyrius ir ginekologijos taip pat, gydytojai maišysis. Padarys abortą, o paskui priims gimdymą. Jie apie tai negalvoja. Pragmatikai žiūri į skaičius. Turėjo būti kaip rinkos ekonomikoje, renkamasi tai, ką moterys įvertina geriau. Bet jie skaičiuoja pinigus“, – pripažįsta medikas, pabrėždamas, kad paslaugos gavėjai, jų emocijos ir idealai lieka nesvarbūs. Pacientas tampa statistiniu ekonominiu vienetu.
„Negalima mažų akušerijos skyrių naikinti dar ir todėl, kad yra galimybė kilti infekcijai. Sykį vienus gimdymo namus uždarė dviem mėnesiams, valė, dažė sienas, o kitur – susigrūdimas, kilo infekcija. Sako, kad KGN vidutiniškai po du naujagimius per dieną gimsta, bet paskaičiuoja vidurkį, o juk būna, kad per dieną 7 ar 8 moterys gimdo. Akušerijos skyrius turi būti neužkimštas. Per pertraukas vadovybė turi daryti viską, valyti skyrių, kad atvykus naujai gimdyvei ji galėtų saugiai gimdyti. Pažiūrėkite, kaip yra didelėse ligoninėse, nebūtinai akušerijos skyriuje“, – sako medikas neslėpdamas, kad po gydymosi pasigirsta apie hospitalines infekcijas, bakterines, virusines ar grybelines ligas, susijusias su buvimu gydymo įstaigoje. Tokių infekcijų paplitimas mažose įstaigose, specializuotose ligoninėse retas, nes jose lengviau užtikrinami tinkami žmogiškieji faktoriai: rankų higiena, dezinfekcija, saugus medicininių priemonių naudojimas. Galvojant apie pacientus, kurių imuninė sistema nusilpusi, vargina gretutinės ligos ar kyla kitų sveikatos iššūkių, tuo rūpintis itin svarbu, ne išimtis ir gimdyvių priežiūra.
Paklaustas, ar prisimena kokią nors ypatingą gimdymo istoriją, jungiančią kartas ir atskleidžiančią Krikščioniškųjų gimdymo namų išskirtinumą, gydytojas Kęstutis Stankaras ima telefoną ir skambina aktorės Reginos Varnaitės dukrai Aušrai, kurios vaikai gimdė šiuose gimdymo namuose, o vėliau net keliose kitose ligoninėse Europoje... Bet apie tai, o ir pokalbiai su kitomis čia gimdžiusiomis šeimomis – kitame Artumos numeryje.
Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka
Iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“
Peticija dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymo / perkėlimo proceso stabdymo ir sprendimų įstaigai išsaugoti
Primygtinai prašome nedelsiant sustabdyti Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymo / perkėlimo procesą, iki bus:
1. atliktas viešas, duomenimis pagrįstas poveikio vertinimas (paslaugų prieinamumui, kokybei, gimdyvių pasitenkinimui, pacientų srautams, personalo išlaikymui);
2. pateiktas aiškus alternatyvų planas, kaip išsaugoti šią gimdymo paslaugų vietą Kaune, įskaitant galimo naujo finansinio modelio kūrimą;
3. sudaryta darbo grupė su suinteresuotų šeimų atstovais ir nepriklausomais ekspertais.
Argumentai
1. Gimdyvių pasitenkinimas ir pasitikėjimas
Krikščioniškieji gimdymo namai yra tarp geriausiai vertinamų gimdymo įstaigų Lietuvoje pagal gimdyvių patirtį: Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos (MGIS) atliekamose apklausose jie daugelį metų yra lyderiai pagal gimdyvių rekomendacijas (2021 metais – 86 proc; 2022 m. – 85 proc; 2023 m. – 89 proc; 2024 m.– 88 proc; rekomendacijų). Svetainės Pincetas.lt vertinimas – 85 proc; Google 4,2/5 proc; Facebook – 98%.
Po žinios apie uždarymą / perkėlimą viešoje erdvėje pasipylė šimtai šeimų atsiliepimų ir nerimas, kad Lietuvoje nebeliks alternatyvos tokioms šeimai palankioms paslaugoms. Į šiuos gimdymo namus šeimos rinkosi važiuoti iš Klaipėdos, Anykščių, Tauragės, Plungės, Vilniaus ir t. t.
2. Teigiama gimdymo patirtis – svarbi demografijai ir motinų psichikos sveikatai
Gimdymo patirtis nėra tik individualus sveikatos priežiūros kokybės klausimas – ji turi ilgalaikę reikšmę šeimos sprendimams dėl tolesnio vaikų planavimo. Tyrimai rodo, kad neigiama gimdymo patirtis siejama su sprendimu atidėti kitą nėštumą ar apskritai nebeturėti daugiau vaikų, o gera patirtis gali paskatinti šeimas ryžtis dar vienam nėštumui. Tai ypač svarbu Lietuvai demografinės krizės kontekste. Taip pat moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad gimdymo patirties kokybė yra susijusi su moters psichikos sveikata po gimdymo: gera, pagarbi ir saugi gimdymo patirtis siejama su mažesne pogimdyvinės depresijos rizika.
3. Neseniai atnaujinta infrastruktūra ir investicijos
2018 m. pristatyta kardinaliai atnaujinta infrastruktūra (naujos gimdyklos, operacinės, 12 šeimos kambarių, naujagimių intensyvios priežiūros patalpos ir kt.), bendra rekonstrukcijos apimtis viešai nurodoma apie 7 mln. eur. Po tokių investicijų uždarymas / perkėlimas reikštų viešųjų ir tarptautinių investicijų neefektyvų panaudojimą bei papildomus perkėlimo kaštus.
4. Šeimai palankus mažos intervencijos modelis atitinka išsivysčiusių šalių praktiką
JK, Vokietijoje ir Skandinavijoje mažos rizikos nėštumų priežiūra dažnai artinama prie namų aplinkos ir organizuojama jaukesnėje, „šeimai pritaikytoje“ , mažiau medikalizuotoje aplinkoje (akušerių vadovaujami gimdymo centrai, mažesni gimdymo padaliniai), su aiškia atranka ir prireikus – saugiu perkėlimu. Tyrimai rodo, kad tinkamai atrinktoms mažos rizikos gimdyvėms toks modelis siejamas su mažesniu intervencijų dažniu ir palankiomis motinos bei naujagimio baigtimis. Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymas / perkėlimas ribotų šeimų pasirinkimo teisę, nes mažintų paslaugų modelių įvairovę.
5. Finansavimo įkainiai sukuria spaudimą mažos intervencijos centrams
Valstybinis apmokėjimas labai skiriasi tarp nesudėtingo gimdymo natūraliais takais ir Cezario pjūvio. VLK įkainiai: nesudėtingas gimdymas natūraliais takais (O60C) ~834,29 eur, nesudėtingas Cezario pjūvis (O01C) ~2 123,35 eur (apie 2,5 karto daugiau už gimdymą natūraliais takais). Tuo tarpu privatus sektorius kainynuose nurodo kur kas didesnes kainas: pvz., Baltijos Amerikos klinikoje natūralus gimdymas įkainotas nuo 5 800 eur, Cezario pjūvis nuo 7 000 – (tik 21 proc. daugiau už gimdymą natūraliais takais).Kai įstaiga specializuojasi mažos rizikos natūraliuose gimdymuose, ji dažniau patenka į žemiausiai apmokamas grupes, nors 24/7 budėjimo ir saugumo kaštai išlieka, – todėl natūralus gimdymas turi būti deramai finansiškai įvertintas, įtraukiant kokybės rodiklius ir realius pasirengimo kaštus.
6. Krikščioniškuose gimdymo namuose gimdymų skaičius 2024 m. augo
LSMU Kauno ligoninės 2024 m. veiklos ataskaitoje nurodyta: visoje ligoninėje gimdymų sumažėjo (2024 m. 2 427 vs 2023 m. 2 561), Josvainių g. 2 padalinyje – 942 (−13,02 proc.), P. Mažylio padalinyje – 732 (−7,8 proc.), o Krikščioniškuose gimdymo namuose – 753 (+10,09 proc.). Kauno klinikose 2024 m. gimdymų buvo 2 916 (+0,48 proc.). Net bendro gimstamumo mažėjimo kontekste Krikščioniškieji gimdymo namai demonstravo augantį šeimų pasirinkimą ir pasitikėjimą.
2025 m. buvo rekordiškai žemas gimstamumas Lietuvoje, kuris gali kilti, nes šiemet planuojama įvairių gimstamumo skatinimo priemonių, tačiau šių gimdymo namų uždarymui / perkėlimui naudojamasi ypač nepalankiomis aplinkybėmis.
Siūlomi sprendimai (alternatyvos uždarymui):
1. Sustabdyti sprendimą uždaryti / perkelti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, kol bus atliktas šio sprendimo poveikio vertinimas.
2. Finansavimo modelio peržiūra: svarstyti įkainių korekcijas ir kokybės rodikliais grįstą apmokėjimą, kad mažos rizikos natūralūs gimdymai nebūtų sistemiškai nuvertinami; taip pat įvertinti galimybę formuoti jungtinį / pusiau privatų modelį, kai dalį gimdymo išlaidų dengtų savivaldybė arba kiti finansiniai šaltiniai.
3. Funkcinis specializavimas: įtvirtinti Krikščioniškuosius gimdymo namus kaip mažos rizikos gimdymų ir šeimai palankaus gimdymo kompetencijos centrą su aiškia eskalavimo schema į aukštesnio lygio pagalbą.
4. Viešas dialogas: įtraukti suinteresuotas visuomenės grupes, akušerių bendruomenę, dulų bendruomenę, savivaldą ir nepriklausomus ekspertus.
Peticiją galima pasirašyti internetu: https://peticijos.lt/P-87961
Projektą iš dalies finansuoja
