Šiemet, gruodžio 4 d., sukanka šešiasdešimtmetis nuo Vatikano II Susirinkimo pirmosios konstitucijos apie šventąją liturgiją Sacrosanctum concilium priėmimo. Ji pradėjo naują etapą šiuolaikinės Bažnyčios gyvenime – jos kulto reformą, kurios pagrindinis veikėjas buvo šventasis popiežius Paulius VI. Kuo mums svarbi ši konstitucija ir kas šventajam Pauliui VI buvo taip svarbu litugijoje.

Išmokstame su lėtais lėčiau eiti, vieni kitiems patarnauti, užleisti vietą ar eilę, garsiau kalbėti ir ko kito, jei reikėtų, kantriai nešti savo ir kitų naštą. Visi esame savo būdu silpni, jautrūs ir pajėgūs Dievo maži ir dideli vaikai.

Kai ruošiausi rašyti lietuviškų kino premjerų apžvalgą, staiga supratau, kad yra tik vienas filmas, apie kurį tikrai norėčiau rašyti atleidimo tema. Atleidimas – tiek jį patiriant, tiek gaunant, – sumažina depresines būsenas ir nerimą, kaltės jausmą ir baimę, didina savigarbą, galiausiai, suteikia vilties. Tai – itin svarbi žmones vienijanti jausminė patirtis.

Popiežius Pranciškus, prieš prasidedant Vyskupų sinodo generalinei asamblėjai, spalio 1–3 d. paprašė dominikonų vienuolio, buvusio Pamokslininkų ordino naujokų magistro tėvo Timothy Radcliffe’o  Sinodo dalyviams pravesti trijų dienų rekolekcijas netoli Romos esančiuose dvasinio susikaupimo namuose. Tų rekolekcijų konferencijos buvo tiesiogiai transliuojamos ir po to paliktos viešai prieinamos, taip turbūt norint patvirtinti, jog visi esame kviečiami melstis, mąstyti ir drauge būti sinodinės kelionės dalyviais. Tad Artumos skaitytojams siūlysime artimiausiuose numeriuose susipažinti su šiomis meditacijomis.

Keblu rašyti apie Romoje jau prasidėjusią XVI eilinę generalinę Vyskupų sinodo asamblėją, skirtą Bažnyčios sinodiškumui, nes straipsnis pasirodys būtent tuomet, kai pirmoji tam skirta asamblėja bus pasibaigusi ir visi žinos, kuo ji pasibaigė. Bet vis tik rašau būtent Lietuvos skaitytojams apie bendresnius Sinodo klausimus: koks jo tikslas, dėl ko buvo nuogąstauta ir ką jis mums atveria.

Skalbiau pal. Jurgio Matulaičio marškinius. Skamba keistai, tiesa?.. Visai paprastas lininės drobės drabužis. Laikiau rankose ir galvojau: toks šventumo ir paprastumo, apčiuopiamo konkretumo derinys apstulbina ir kone išgąsdina. Šventumas staiga tampa asmeniniu iššūkiu, nuo kurio nėra kur pasislėpti. Tasai drabužis – būtent dėl savo banalaus paprastumo – prabyla klausimu: o tu? O tavo gyvenimas? O tavo kasdienybė?..

Maldos intencijoje žodis „misija“ apima tai, koks yra popiežiaus uždavinys. O įvardijus Šventosios Dvasios pagalbą atveriama galimybė patirti ką nors, kas būtų nauja, drąsu, būtina, gaivu, netikėta ar labai pageidaujama. Dvasia veikia kaip nori, ir popiežiaus asmens, kaip ir jo talkininkų, ir mūsų, eilinių Bažnyčios narių, atvirumas Dievo įkvėpimams, šventųjų sakramentų veikimui nuspalvina popiežiaus misijos poveikį.