Apaštalų Sostas prieš daugiau kaip dvylika metų parengė trečiąją pavyzdinę lotynišką Romos Mišiolo laidą. Šiuo metu rengiamas lietuviškas jo vertimas ir redakcija. Tai – itin reikšmingas darbas. Užbaigus jį, reikės gauti Vatikano patvirtinimą, ir tada dešimtmečius Eucharistija lietuviškai bus švenčiama būtent pagal šį vertimą.

Vis plačiau skamba tos pačios lyties asmenų santykių teisinio reguliavimo klausimas. Bandantiems pasakyti, kad tokios teisinės sąjungos neturi būti prilygintos šeimai, prikišama, jog jie diskriminuoja tos pačios lyties asmenis, pažeidžia jų teises, neleidžia mylėti, galiausiai prikabinama homofobų etiketė. Tuo pat metu girdime apie Seime siūlomą susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą. Tad kas yra kas šioje diskusijoje?

Kovo intencija: Melskimės, kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu

Kažkodėl kalbėdami apie vyskupą Motiejų Valančių daugelis žmonių vadina jį tautos blaivintoju ir... nieko daugiau! Tai tik dalelė tiesos. Garsusis blaivybės skleidėjas šia veikla užsiėmė vos 5 savo vyskupavimo metus. Jo nuopelnai kitose srityse yra itin dideli, bet pamirštami arba nežinomi. Reta kas per savo gyvenimą nuveikia tautai taip daug, kaip šis atkaklus ir neregėtai darbštus bei energingas žemaitis.

Ar smurtinis elgesys poroje gali būti kaip nors pateisinamas? Ar santykiai nenusidažo rožine spalva, kai į juos žiūrime pro rožinius akinius? Kas gali padėti įvertinti realią situaciją? Tęsiame temą apie smurtą ir jo dinamiką šeimoje.

Ar žinote, kada švenčiami Trys Karaliai? Kas yra gegužinės ir kaip jos vyksta? Kada šv. Ona, o kada – šv. Petras ir Povilas? Kaip atrodo Dievo Kūno procesija? Kada giedami Graudūs verksmai, o kada – Kryžiaus kelias? Ar žinote, kad jei devynis pirmus mėnesio penktadienius iš eilės prieisit išpažinties ir priimsit Komuniją, tai tikrai po mirties neisit į pragarą? Nežinote? Ir visai tai nebūtina geram krikščioniui ir neprivaloma geram katalikui, nors mūsų seneliai ir proseneliai bei jų seneliai ir proseneliai paprastai ir žinojo, ir praktikavo, o mes galime puoselėti viltį, kad taip brendo dvasiškai ir pasiekė dangų.

Kai Jėzus penkiais kepalėliais duonos ir dviem žuvimis pamaitino minią, buvo surinkta dvylika pintinių maisto likučių. Kur keliauja trupiniai nuo mūsų stalo? Gal išmetame pasiteisindami: nieko tokio, galime sau tai leisti... Bet ar iš tiesų nieko tokio? Nuo ko pradėti, kad būtų kitaip?