Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Mieli Artumos bičiuliai,
regis, esam taip įpratę, kad gegužė – tai Marijos ir mūsų Motinų mėnuo, išties, gal net ir pats gražiausias savo žydėjimu! Tačiau neužmirškim, kad ir Jėzaus, ir mūsų Gimdytojos visada troško, jog užaugtume, būtume brandūs ir laisvi, o tada – su meile ir tiesoje gražintume šį nuostabų, bet vis dar netobulą pasaulį. Todėl šią gegužę į pirmą planą nutarėm iškelti tai, be ko negali gyventi žmogus – brandus ir laisvas.
Velykų laikotarpiu (Balandžio 13 d.) minėsime 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo metines. Ta proga dalinamės palaimintojo mintimis apie Velykas iš Jo rankraščio „De Christi resurrectione“
O, mano džiaugsme, Kristus Prisikėlė!
Pasinaudodama šia ypatinga ir nuostabiausia Velykų iškilme, sveikinuosi su Jumis, mieli skaitytojai, bičiuliai, Prisikėlimo šviesoje! Mat Redaktorius jau keletą mėnesių kvietė parašyti Jums, prisistatyti, sako, esą tokia Artumos tradicija; tad paklūstu – esu sesuo benediktinė ir pas mus tradicijos gerbiamos. Nors redakcijoj mane dar kartais pavadina Terese (pagal mano pirmtakę čia), bet išties mano vardas yra Marija.
O, mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!
Mieli Bičiuliai, sveikiname Jus su šventuoju Prisikėlimu!
Jūsų paramos dėka žurnalas „Artuma“ pasieks šeimas bei asmenis, neišgalinčius jo įsigyti.
Mylimi ir kantrūs Artumos bičiuliai,
lyg maža būtų tų karantinų – pradėjome dar vieną – Gavėnią?! Ji kai kuriomis (ypač lotynų) kalbomis taip ir vadinama – keturiasdešimtadienis. Iš to, tiesą sakant, ir gimė vienas baisiausių nūnai žodžių – karantinas, nes jo pradžia – kai laivai atplaukdavo iš svetimų, galimai infekuotų kraštų, jie būdavo neįleidžiami į uostą 40 dienų – kol išmirs visi užsikrėtusieji... O išlikusieji gyvi tada jau svetingai priimami krantą.
Popiežiaus Pranciškaus pakviesti, dar gruodį pradėjome Šventojo Juozapo metus, o kovo 19-ąją jis skelbia dar ir Amoris Laetitia-Šeimos metų pradžią. Tad kovo Artuma – apie tėvystę ir tarnystės nuolankumą, apie viltį bet kokiomis gyvenimo sąlygomis kaip būtiną atsaką į krikščioniškąjį pašaukimą, apie atidą senstantiems, sergantiems, silpniausiems.