Paryžiaus Šv. Koplyčios rozetės vitražas vaizduojantis Apokalipsę, 1485 m. AKG-images / Joseph Martin nuotrauka
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis:
„Nebijokite iškelti Tiesą“
Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32). Šie Šventojo Rašto žodžiai šiandien skamba ypač aktualiai, jie ir įspėja, ir sustiprina. Sustiprina tuos, kurie buriasi taikiai išreikšti norą matyti gražesnę, brandesnę, atsakingesnę savo valstybę, kad Lietuvos įvaizdis nebūtų žeminamas pasaulyje.
Neturime užmiršti ilgų melo vergijos metų, kurie atnešė tiek daug nelaimių mūsų tautai ir mūsų valstybei. Kelios kartos užaugo bandydamos išlaikyti tapatybę ir Tiesos kibirkštį, kuri buvo perduodama tarp savųjų. Melas, įvilktas į skambius lozungus, netesėtus pažadus ir geresnio rytojaus viliones, buvo tie nuodai, kuriais bandyta žmones paversti marionetėmis, nemąstančiomis, nekovojančiomis būtybėmis.
Ačiū Dievui, kad Tiesos kibirkštis net tokiomis sąlygomis išlaikė dvasios gyvybę ir viltį. Sąjūdžio laikais susirinkę žmonės sunešė šias kibirkštis ir užkūrė laisvės ugnį. Jie troško išsivaduoti iš vergijos ir gyventi Tiesoje.
Tiesa niekur nedingo. Ji yra kiekvieno mūsų sąžinėje. Ją mums įdiegė Kūrėjas, patikėdamas Tiesoje ugdyti ir ugdytis, Tiesa vadovautis. Šiandien Tiesą turime ne tik išsaugoti patys, bet ir perduoti ateities žmonėms užtikrindami valstybės ir bendruomenės tvarumą. Su Tiesa susipažįstame šeimoje. Vaikai ne tik girdi tėvų žodžius, kas yra gera ir kas bloga, bet, dar svarbiau, mato juos pačius puoselėjant Tiesą ir joje gyvenant.
Tai nėra lengvas kelias. Žmogus nuolat grumiasi su savo ir aplinkos blogiu, kuris įvairiausiais pavidalais stengiasi mus vėl įtraukti į vergiją. Todėl šiandien ypač aktualūs ir svarbūs yra šventojo Jono Pauliaus II žodžiai, kuriais jis kreipėsi į visą žmoniją išrinkimo popiežiumi dieną: NEBIJOKITE!
Nebijokite pasipriešinti melui. Nebijokite priešintis blogiui, nebijokite iškelti Tiesą, kad ji nušviestų mums kelią ir padėtų pasiekti tikrąją laimę tiek šioje žemėje, tiek ir amžinybėje.
Paskelbta svetainėje www.lrt.lt, 2025 m. spalio 16 d.
Diakonas Darius Chmieliauskas
Mielos ir brangūs,
rašau Jums šį laiškelį per šv. Jono Pauliaus II liturginę šventę; o kai jos išvakarėse Kardinolas viešai kreipiasi į Lietuvos žmones ir primena būtent šio didžio Dievo vyro padrąsinimą mums – negalime nepasidalinti šiuo Laišku ir su Jumis. Kaip sako Raštas: kas turi ausis – teklauso! (Mt 13, 43b).
Man telieka pridurti keletą žodžių apie šį Artumos numerį. Jo viršelis tamsokas it lapkričio sutemos... tačiau toje tamsoje suspindi net ne viena švieselė, o daugybė jų! Tai vitražas, bylojantis apokaliptinius įvykius, kurie mums primenami būtent šio mėnesio liturginiuose skaitiniuose, pvz., Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje (Mt 13, 43a).
Tad iš esmės lapkričio Artuma – apie šventuosius, kurie yra Ten, ir čia, su mumis ir tarp mūsų. Tai akivaizdžiai suprasite, perskaitę Carito pasakojimą apie „Ritą“, varytą iš namų nepilnametę su naujagimiais... bet vis dar gyvą ir tikrą šventąją tarp mūsų! O štai kaip tik šiomis dienomis paminėjom lygiai pusę metų nuo mylimo tėvelio Antano Saulaičio SJ iškeliavimo pas Viešpatį... tačiau iki šiol jis – vis dar ypač arti mūsų, nes turėjome Artumai jo parašytų tekstų ir dabar skelbiame paskutinįjį, kaip tyčia – apie šventuosius. Tėvo Antano artumą per tą pusmetį jautėme ne ką mažiau, o gal net ir labiau! Ir toliau jis liks labai arti, o jo pradėtą skiltį „Mūsų kiemelyje“ nuo šiol tęs jo mylimiausioji sesuo Marytė; gi Antano žodžiai, skambėję Artumoje, tikimės, suguls į atskirą knygelę.
Visi šventieji ir šventosios, būkime bendrystėje!
Diakonas Darius Chmieliauskas
