Mielieji, ištikimieji Artumos bičiuliai,

kas sakė, kad Kalėdos – dovanų metas?! O aš liudiju, kad dovanos gali ištikti dar ir nesulaukus Kalėdų – taip, kaip nutiko Artumai: netrukus po to, kai paminėjome savo 33-iąjį gimtadienį ir švenčiant Gailestingumo Motinos iškilmę, mes buvome apdovanoti redakcine kolegija – dvylika nuostabių žmonių, kurie nuo šiol mums tapo artimiausiais patarėjais, užtarėjais, padėjėjais, o svarbiausia – draugais ir, gal būtų galima teigti, net ir Jūsų, mieli Skaitytojai, balsais, į kuriuos labai norime įsiklausyti (žinoma, visuomet laukiame ir sveikiname kiekvieną Jūsų atsiliepimą, nuomonę ar pastebėjimą, tačiau patirtis byloja, kad mes, lietuviai, vis dar esame labai santūrus ir savo nuomonę išsakome tik labai tyliai ir slaptoje, arba jau sprogstame, kai būna labai blogai!).

• bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje
• https://www.prenumeruok.lt (indeksas 5010)
• http://prenumerata.lt/leidiniai/Artuma/1813
• redakcijoje (Papilio g. 5 (II aukštas), Kaunas)

Siūlome interaktyvų, pakabinamą Artuma kalendorių 2023 metams. Interktyvus, nes... jame yra klausimai, į kuriuos reiktų atsakyti. Penkių asmenų šeimai - kiekvienam yra atskiras stulpelis reikalams - 5 stulpeliai.

Brangūs bičiuliai,

Visų Šventųjų iškilmėms artėjant ir kitiems svarbiems įvykiams vykstant Bažnyčioje, mūsų dailininkės Silvijos pasiūlytas Artumos viršelis lapkričiui – tai Odesoje augusio moderniojo meno inovatoriaus Vasilijaus Kandinskio (1866–1944) paveikslo Visų Šventųjų diena II reprodukcija. Spalvingi personažai – angelai su triūbom, Mergelė, tiesianti gėlę turbūt prie turtuolio rūmų durų gulinčiam Lozoriui, „normãlios“ ir pašvęstosios merginos, elgetos ir karaliai, mažasis princas ir vaikai, didžuvės išspjautas pranašas ir kankinys, bučiavęs nukirstą savo galvą (kadaise, sako, apie tokį pasakojo Romos brevijoriaus noktiurnas, vadintas „melagiu“).

Kai sklaidysite šios knygos puslapius, kviečiu jus susitikti Lietuvos palaimintąjį, arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Žvelkime į jo gyvenimą, nuspalvintą našlaičio patirtimi, paženklintą liga ir kančia, atsakingomis pareigomis ir vienuoliniu nuolankumu, uolia tarnyste žmonėms, meile ir ištikimybe Dievui ir Jo Bažnyčiai. Atpažinkime jo drąsių žingsnių, įžvalgų, pranokstančių laikmetį, kantriai pakeliamų sunkumų, pikta nugalėjimo gerumu versmę.

Užsisakyti

Mieli mūsų Skaitytojai,

norėjau šį laišką Jums pradėti: „Linkėjimai Artumai iš Romos, Vatikano ir paties San Pietro glėbio!..“ Ale buvo taip karšta, kad net baisu traukti kompiuterį, todėl nemeluosiu – sveikinu Jus jau iš redakcijos, vos šiąnakt grįžęs iš to Amžinojo miesto – amžinai viliojančio sugrįžti, visaip karšto... nors ir visai smagaus ištrūkti iš tų įkaitusių smiltainių bei marmurų glėbio ir sugrįžti į mūsų gaivią žalumą. 

...Jei vaikams leistų sugalvoti savo taisyklių Bažnyčioje, būtų labai gerai. Mano taisyklė būtų tokia: trumpos maldos ir labai daug švenčių, kurias reikia švęsti. Per tas šventes reikėtų ateiti į bažnyčią, truputį pasimelsti, padėkoti Dievui, o paskui eiti į parapijos namus ir klausytis koncerto. Kai jau kunigas visus pasveikina, žmonėms reikėtų eiti gerti kavos, o vaikai tada gertų pieno kokteilius. Paskui dar būtinai su kunigu ir su tėveliais reikėtų pažaisti futbolą. O ta komanda, kuri laimi, gautų prizą – guminukų arba čiupa čiupsų.

Šitaip šešiametis Balys atsakė mums į sinodinius klausimus apie taisykles, autoritetus, jų sprendimus ir pasekmes kasdienybei.