Grįždami kuo arčiau prie realaus Bažnyčios gyvenimo, šįsyk lankomės vos prieš 20 metų įsteigtoje jaunoje, tačiau visas kartas apglėbiančioje Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje. Apie nesuvaidintą parapijos gyvybingumą, bendrystę ir gyvenimą kasdienybėje dalijasi...

Šv. Kalėdoms artėjant, labai rūpi neužmiršti nė vieno(-os). Būdamas mokinys, gimnazistas, studentas ir vėliau, vis likau prie to paties prisiimto uždavinėlio – kalėdiniu metu prisiminti visus liūdinčius ar vienišus mūsų aplinkoje.

Artumoje jau būta daug pasvarstymų, įžvalgų ir mintijimų apie šį Sinodą. Buvo ir pasidalijimų, kaip mums sekėsi įgyvendinti etapą Lietuvoje. Kovo numeryje galite rasti minčių ir iš žemyninio etapo. Tad savaime suprantama, kad šį kartą kalbiname Vyskupų sinodo pirmojoje sesijoje Vatikane Lietuvai atstovavusį delegatą – Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių, Sinodinio kelio Lietuvoje pagrindinį koordinatorių.

Baigdama metus Artuma skiria ypatingą dėmesį politiniui kaliniui, Šventojo Rašto vertėjui, teologui ir poetui – kunigui Česlovui Kavaliauskui, kurio gimimo šimtmetis šiemet minimas. Lapkričio Artumoje Jūratė Kuodytė rašė: „Jis nebuvo matomas ir plačiajai visuomenei, kol katalikų radijo Mažosios studijos įkūrėjas Vaidotas Žukas kunigą Česlovą pristatė pokalbių įrašais LRT radijo klausytojams. Didžiulio susidomėjimo šie įrašai sulaukia ir šiandien, praėjus ketvirčiui amžiaus.“ Tad kalbiname Vaidotą Žuką, kuris dalijasi savo prisiminimais apie pažintį ir bičiulystę su kunigu Česlovu.

Popiežius Pranciškus, pakviesdamas visus į Sinodinę kelionę, sykiu priminė, kad taip daro norėdamas įgyvendinti, ką pradėjo Vatikano II Susirinkimas. Todėl jis paprašė katalikų prisiminti Susirinkimo nutarimus, apmąstyti ir jais gyventi. Tad ir Artumoje metams baigiantis nutarėme peržvelgti, kaip sekasi įgyvendinti tai, į ką mus kviečia Motina Bažnyčia. Todėl paprašėme savo redakcinės kolegijos pasidalyti mintimis ne tik su mumis, bet ir su visais Artumos skaitytojais: kokia turėtų būti katalikiškos žiniasklaidos misija ir laikysena dabartinių Visuotinės ir vietinės Bažnyčios įvykių akivaizdoje? Kokį vaidmenį ir uždavinį dabar skirtų Artumai ar ko iš jos tikėtųsi? Šįkart skelbiame pusės Artumos redkolegijos narių mintis.

Nuteistųjų artimieji – tai nematomos nusikaltimo aukos. Nebuvo pokalbio ar susitikimo su nuteistojo artimuoju, kuris nebūtų palietęs kažkurios mano dalies – kaip mamos, dukros, žmonos, sesers, kaip žmogaus

Per pirmąją sesiją, pamatęs didelį atstumą tarp jūsų ir savęs, pagalvojau apie Abraomo pokalbį su turtuoliu (Lk 16, 19–31). „Tarp mūsų didžiulė bedugnė, kurios niekas negali peržengti.“ Bet nežinojau, ar aš esu Abraomo prieglobsty, ar jūs?.. Kartą Anglijos ir Velso vyskupai manęs paprašė pakalbėti apie tai, ką reiškia būti vyskupu. Su savo bendruomenės broliais pasidalijau, kad niekada nebuvęs vyskupu aš nežinau, ką jiems pasakyti. Vienas iš brolių atsakė: „Timothy, nežinojimas dar niekada tau nesutrukdė kalbėti.“