Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)
Pernai gruodžio 8 d., pirmą kartą Bažnyčios istorijoje, buvo paskelbti Šventojo Juozapo metai. 1868 m. popiežius Pijus IX iš brolio dominikono Jeano Josepho Latasto gavo laišką, kuriame šis prašė paskelbti šventąjį Juozapą Bažnyčios globėju. Už tai jis siūlė Dievui savo gyvenimą kaip auką, kuri, regis, buvo priimta, – brolis mirė 1869 m.
Eilinę lietingą dieną svečiuojuosi pas Simoną ir Vladą, kurie susituokę 26 metus, turi septynis vaikus. Kalbamės apie santuokinio gyvenimo dvasingumą. Pokalbis toks sraunus, kad tik kur ne kur įterpiu vieną kitą klausimą. Ir štai prieš jus – Dievo teberašoma vienos santuokos istorija.
Daugiau gyvenimo! Taip savo misiją ir viziją įvardija Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, kuris jau 17 metų teikia psichologinę ir sielovadinę pagalbą besiskiriančioms ir išsiskyrusioms šeimoms, suaugusiesiems ir vaikams, taip pat siūlo skyrybų prevencijos, saviugdos ir savikūros programas. Centras ypač daug dėmesio skiria tėvų skyrybas patyrusiems vaikams – tiesiogiai, dirbdami su jais išėjimo iš skyrybų krizės grupėse ir teikdami pagalbą jų tėvams, supažindindami mokytojus su tėvų skyrybas išgyvenančių vaikų krizės simptomais.
Artuma pakalbino sutuoktinius, kurie abu yra paženklinti sužeistos ir žlugusios meilės, stengiasi atrasti pasitikėjimą ir viltį – abu yra praktikuojantys katalikai, gyvenantys antroje santuokoje.
Sinodo tėvai patvirtino: „Bažnyčia, suvokdama, jog santuokinio ryšio nutraukimas prieštarauja Dievo valiai, sykiu žino, kad daugelis jos vaikų silpni. Apšviesta Kristaus žvilgsnio, Bažnyčia su meile gręžiasi į netobulai dalyvaujančiuosius jos gyvenime. Ji pripažįsta, jog ir jų gyvenime veikia Dievo malonė, ir drąsina juos daryti gera, su meile rūpintis vienas kitu ir tarnauti bendruomenei, kurioje jie gyvena ir dirba. <...> Neužmirškime, kad Bažnyčios darbas neretai primena darbą karo lauko ligoninėje“ (Amoris laetitia 291).
Šią vasarą Lietuvoje viešėjo ir pirmiesiems mūsų krašto nuolatiniams diakonams rekolekcijas vedė Kazimieras ir Angelė AMBROZAIČIAI. Odontologas Kazimieras jau 17 metų kaip nuolatinis diakonas tarnauja Kanados lietuvių Prisikėlimo parapijoje Toronte. Didelę vyro ir žmonos tarnystės dalį užima bendravimas ir pagalba senelių globos namuose. Tad vasarą ir kalbinome juos Artumos redakcijoje klausdami, kaip jie išgyvena savo tarnystę.
„Seni žmonės savo ‘charizma tiesti tiltus’ padeda suvokti ‘kartų tolydumą’“, – teigia popiežius Pranciškus laiške Amoris laetitia (192). Apie tiesiamus tiltus kalbuosi su šešių anūkų seneliais Violeta ir Kęstučiu PEMPĖMIS.
Rengdami sužadėtinius Santuokos sakramentui dažnai girdime priekaištų, kad daug kalbame apie problemas. Sužadėtiniai neretai tikisi, jog problemos juos aplenks, kad jie gyvens ilgai ir laimingai. Gyvenantieji ilgus metus santuokoje prisimintų, jog ir jie panašiai mąstė. Visi jaunystėje tikimės lengvo ir šviesaus gyvenimo, kuriame nereikės keistis, augti ir tobulėti.
Apie tiesą ir melą santuokoje, ištikimybę ir išdavystę kalbinu Dijaną ir Žaną, susituokusius prieš 20 metų. Jie – trijų dukrų Ievos, Marijos ir Elenos tėvai. Jaukiai šnekučiuodamiesi prie arbatos tai nutylam, tai visi kvatojam...
26 poros. Tiek vidutiniškai kiekvieną mielą dieną 2015 m. Lietuvoje skyrėsi šeimų. Pernai registruotos 8 879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6 692 vaikai iki 17 metų amžiaus – suskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas. Pirmąjį šių metų ketvirtį skyrybų buvo dar daugiau, negu per tą patį laikotarpį prieš metus.