Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

2017 m. liepa-rugpjūtis 7/8
Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Kas padės išsiskyrusiems?

2017-08-01 | Ieva URBONAITĖ-VAINIENĖ
artuma201707-8-rs-52_2.jpg

i-urbonaite.jpg

Ieva URBONAITĖ-VAINIENĖ

26 poros. Tiek vidutiniškai kiekvieną mielą dieną 2015 m. Lietuvoje skyrėsi šeimų. Pernai registruotos 8 879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6 692 vaikai iki 17 metų amžiaus – suskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas. Pirmąjį šių metų ketvirtį skyrybų buvo dar daugiau, negu per tą patį laikotarpį prieš metus.

„Pagalbos išsiskyrusiems poreikis – akivaizdus. Tačiau koks pagalbos būdas tinka mažesniuose miesteliuose, kur žmonės vieni kitus gerai pažįsta ir gėdijasi kalbėti apie savo problemas? Reikia gerai pagalvoti“, – sakė Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro programų koordinatorė Laima Kuzmienė, dalyvavusi „Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminare „Mokomės lydėti išsiskyrusiųjų savipagalbos grupes“.

Keturių savaitgalių mokymus rėmė Lietuvių katalikų religinė šalpa ir Renovabis, dalyvavo 17 žmonių iš visos Lietuvos – Utenos, Kretingos, Šiaulių, Vilkaviškio, Kauno, kitų miestų.

Širdies skausmą slopina netinkamais būdais

Pasak seminaro dalyvių, skyrybos vis dar stigmatizuojamos, rūpintis psichikos sveikata nepriimta, o kalbėti apie sunkumus, juolab ieškoti pagalbos – gėda, tad regionuose, nepaisant didžiulio poreikio, savipagalbos grupės sunkiai buriasi. Skyrybų ir kitų netekčių skausmą Lietuvoje įprasčiau slopinti raminamaisiais, alkoholiu.

Alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) parodė, jog mūsų šalyje šiuo požiūriu situacija daug blogesnė, nei kitose Europos Sąjungos šalyse: kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos vidurkį, devynis kartus – Estiją.

Tyrimai rodo, kad būtent vyrai sudaro daugumą girtaujančių asmenų mūsų šalyje, o priklausomybės – viena dažniausiai minimų skyrybų priežasčių.

Pirmauja Marijampolės apskritis

Marijampolė pagal skyrybų skaičių vienam tūkstančiui gyventojų minima kaip regionas, kuriame santuokų nutraukiama ypač daug. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Marijampolės apskrityje registruotos 477 ištuokos.

Laimos Kuzmienės nuomone, skyrybos labai glaudžiai susijusios su emigracija, tačiau ji didelė visoje Lietuvoje. „Marijampolės išskirtinumas galbūt tas, kad būtent Suvalkijoje prasidėjo naudotų automobilių gabenimo verslas. Galbūt tai turėjo įtakos, nes didelė dalis gyventojų dažnai atitrūkdavo nuo šeimų? Reikės geriau paanalizuoti šią problemą, prieš imantis darbo“, – sakė Šeimos centro atstovė.

„Bendrakeleivių“ perduotas žinias Laima bandys naudoti skyrybų prevencijai: „Matyti, kad žmonėms sunku susikalbėti, jie nesiklauso, negirdi vienas kito. Seminare kaip tik ir mokėmės, kaip išklausyti, kokius klausimus užduoti, kaip padėti ieškoti sprendimų. Asmeniškai aš jaučiu pašaukimą padėti poroms, atsidūrusioms ties riba, kad nebūtų prieita iki skyrybų.“

„Mikstūra“, padedanti išvengti skyrybų

Kokiu krizės etapu pagalba porai veiksmingiausia ir realiai gali padėti išvengti skyrybų su visais neigiamais jų padariniais, klausėme Šeimos ir santuokos studijų programos vadovo Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) dr. Gintauto Vaitoškos.

Pasak gydytojo psichiatro, lengviausia atkurti draugystę, kai jos sužeidimai dar nėra labai gilūs. „Nebūtinai tam reikalingos psichologinės konsultacijos: gali padėti dalyvavimas įvairiuose šeimų sąjūdžiuose, dažna išpažintis, dvasinis vadovavimas. Sutuoktinių susitikimai, Šeimų universitetas, Kanos, Šionštato judėjimai, „Oazės“ sambūris – tai tik keletas puikių katalikiškų judėjimų, kur šeimos bendrauja ir dalijasi patirtimi padedamos Viešpaties malonės“, – sakė Vaitoška.

Gilesnių krizių atvejais Šeimos ir santuokos studijų programos vadovas santuokai gydyti išrašytų „vaistų“ – psichologą, kuris turi savo priemonių nesutarimams suprasti ir gydyti, o geriausiai veikia tikėjimo ir psichologinių priemonių „mikstūra“.

„Manyčiau, kad labai svarbu nepražiopsoti momento, kai tarp vyro ir žmonos didėja atstumas ir į jų vienišas širdis ima kėsintis tretieji asmenys. Tada tenka įveikti ne tik santuokinius nesutarimus, bet ir išsivysčiusį prisirišimą prie to nuostabaus „gelbėtojo“ ar „gelbėtojos“. Neretai tai būna labai nelengva“, – įspėjo gydytojas psichiatras.

 

artuma201707-8-rs-52_1.jpg

Bendrakeleiviai – šeimos ir asmens saviugdos centras

 

Liūdnieji rekordai

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 3.2 skyrybos. Tačiau skirtinguose Lietuvos miestuose šis skaičius radikaliai skiriasi. Absoliuti skyrybų rekordininkė – Visagino savivaldybė, kur bendras ištuokų rodiklis tūkstančiui gyventojų siekia net penkis. Žemiausias ištuokų rodiklis – Skuodo (2.3), Pasvalio (2.5), Vilniaus rajono (2.6) savivaldybėse.

Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, mažiausias bendrasis skyrybų rodiklis 2014 m. fiksuotas Airijoje (0.6), Maltoje (0.8), Italijoje (0.9), Slovėnijoje (1.2), Kroatijoje (1.4), Graikijoje, Bulgarijoje (1.5). Aukščiausias – Danijoje (3.4), Lietuvoje (3.3) ir Latvijoje (3.1).

Skyrybos – antroje vietoje po artimojo netekties

Skyrybos vadinamos antru pagal sudėtingumą patyrimu po artimojo netekties ir gali turėti negrįžtamų psichologinių padarinių suaugusiems ir ypač vaikams, jei tėvai juos naudoja kaip priemonę kovai vienam prieš kitą. Kad taip nebūtų, skyrybų krizę išgyvenantiems suaugusiesiems svarbu įveikti emocinį skausmą, nuoskaudas ir kiek įmanoma pilnatviškiau gyventi toliau.

„Tam prireikia laiko. Pačiame skyrybų įkarštyje tėvai būna susitelkę į savo problemas ir neretai stokoja vidinių jėgų padėti savo vaikams. Todėl labai svarbi tampa bendruomenės parama“, – akcentuoja Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ krizines skyrybų grupes vedanti sielovadininkė Živilė Ratavičiūtė.

Padėti kiekvienam

Ar ištiesiame mes vieni kitiems ranką Bažnyčioje? Kun. Antano Saulaičio SJ nuomone, stengiamės, bet yra sunku: „Viena iš priežasčių, kad, būdami dideli Bažnyčios veikėjai ar uolūs tikintieji, galvojame, jog kiti žmonės žemesni, prastesni, ko nors neverti. Tačiau tai netiesa.“

Išsiskyrusieji yra visateisiai Bažnyčios nariai, o dažnai jaučiasi atitolę, atbaidyti ir todėl atsitraukia. „Mūsų uždavinys – kad bendruomenėje jie jaustųsi kaip namuose“, – sakė tėvas Antanas, prieš 16 metų su bendražygėmis Elvyra Kučinskaite ir Rasa Bieliauskaite įkūręs centrą „Bendrakeleiviai“.

Pasak kun. Saulaičio, iki 1953 metų buvo juridinis pagrindas, pagal kurį išsiskirti reikšdavo būti ekskomunikuotam: „Tačiau visi žinome, kad mūsų popiežius Pranciškus Bažnyčią prilygina karo lauko ligoninei. Kaip mums įprastos ligoninės tarnauja nelaimei ištikus, juo labiau Bažnyčia ištiesia ranką kiekvienam, kad ir kokia būtų jo nelaimė ar padėtis.“

Reikia ir visko, ir nieko

Ko reikia, kad prie parapijos suburtum išsiskyrusiųjų savipagalbos grupę? Pasak tėvo Antano Saulaičio – ir visko, ir nieko. Reikia žmogaus, kuriam tai tiek rūpėtų, kad turėtų laiko ir jėgų suburti keletą kitų talkininkų.

„Normaliame pasaulyje maždaug kas ketvirta parapija turi išsiskyrusiųjų grupę – priklauso nuo poreikio. Nesvarbu, ar būtų anoniminiai alkoholikai, ar žmonės, netekę vaikų, nukentėję dėl savižudybės ar kitais sudėtingais atvejais, – visose savipagalbos grupėse svarbiausia yra žmogiškumas. Nereikia būti pirmos rūšies psichiatru, gydytoju ar teologu, kad būtum brolis ar sesuo tiems, kurie ateina“, – akivaizdu tėvui Antanui.

16 metų gyvuojantis Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ vienija šeimos krizes išgyvenančius asmenis bei specialistus, kurie padeda įveikti skyrybų psichologinius bei socialinius padarinius, teikia kompleksinę pagalbą ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, rengia mokymus išsiskyrusiųjų savipagalbos grupių vadovams, mokyklų bendruomenėms ir tėvams. Daugiau informacijos ir kontaktai – www.bendrakeleiviai.lt.


NAUJAUSIAS NUMERIS
2017 m. liepa–rugpjūtis 7/8

Artuma - artuma201707-8_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Rotušės a. 23
LT-44279 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 673 13 303

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22