Artėjant Mokytojo dienai skirtingų kartų karitietės dalijosi apie mokytojo pašaukimą, kas sieja pedagoginį darbą ir savanorystę Carite, prisimindamos mokytojus – autoritetus.

Tėvas Antanas Saulaitis SJ kaip visada švelniai ir labai gyvenimiškai pristato Popiežiaus maldos intenciją spaliui. Nepamirškime melstis kartu su Šventuoju Tėvu ir ypač už dabar Romoje vykstantį Vyskupų sinodą.

Bandydami susidaryti išsamesnį vaizdą apie seminarijos gyvenimą, kalbiname Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu kunigą Ramutį Janšauską, ką tik baigusį Kauno kunigų seminarijos rektoriaus penkerių metų kadenciją kunigą dr. Ramūną Norkų ir slovakų misionierių redemptoristą kunigą Rastislavą Dluhý CSsR, net 11 metų buvusį redemptoristų seminarijos Slovakijoje prefektu.

Kodėl pastaraisiais metais stojančiųjų į seminarijas mažiau, net nei sovietai leisdavo? Juk valstybė dabar ne tik netrukdo, bet dar ir paremia. Juk katalikai visiškai laisvi veikti... Kartais pasiguodžiama, kad labai sekuliarizuota ir seksualizuota visuomenė dėl to kalta... Kartais kaltinamos ir šiandieninės šeimos, kad neugdo savo vaikų taip, kad gebėtų aukotis dėl kitų... Galbūt ir taip yra, tačiau kur kas mažiau girdisi refleksijų apie pačias seminarijas, jų ugdymo metodus bei nuostatas – kaip joms sekasi. Apie tai Artuma kalbina įpusėjusius savo kelią seminaristus

Žinioje skirtoje šių metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, minimai rugsėjo 24-ąją, popiežius Pranciškus akcentuoja žmogaus teisę saugiai gyventi savo šalyje ir neemigruoti. Vien Ukrainoje į saugesnes šalies vietas buvo perketa 5,3 mln. žmonių, dar 8,3 mln. – karo pabėgėliai kitose valstybėse. Tačiau šį Artumos straipsnį dar labiau suaktualino rugsėjo 18 d. naktį Lvive, po Rusijos išpuolio, sudegęs Carito humanitarinės pagalbos sandėlis. Žmonės nenukentėjo, tačiau gaisras visiškai sunaikino apie 300 tonų humanitarinės pagalbos prekių. Nepailskime padėti!

Jau šį sekmadienį, rugsėjo 10 d., nedideliame Lenkijos bažnytkaimyje – Markovoje prie Žešuvo vyks Ulmų šeimos beatifikacija. Dalinamės šių metų vasario Artumoje skelbtu straipsnių apie šią drąsią, šventą ir kasdieniškai paprastą šeimą.

Kai visi esame to paties Dievo vaikai, apsidairome. Pastebime, kas už krašto, už ribų, kas netelpa, neprieina, nedrįsta net ir bažnyčioje dairytis. Ne veltui vis kartojama malda, kad Dievas surinks savo išsklaidytus ir, galima manyti, išblaškytus vaikus.