1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą inicijavę ir pasirašę 20 vyrų buvo išties drąsūs žmonės ir autentiški patriotai. Ne visi ir ne viską apie juos žinome ir, ką čia apsimetinėti, mažai domimės. Tačiau būtent jiems esame skolingi už išlikimą tiek kaip valstybė, tiek kaip tauta. Maža šalis, kuriai tų laikų kontekste atrodė neįmanoma būti nepriklausoma, beveik neturinti savo inteligentijos, sugebėjo atlaikyti milžinišką rusų bei vokiečių imperijų spaudimą ir prisikelti.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėjos materializacija, laike išsitęsusi nuo 1917 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto teatro salėje surengtos lietuvių atstovų konferencijos iki 1920 m. gegužės 15 d. Kauno miesto teatro salėje įvykusio pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio, sunkiai įsivaizduojama be aktyvaus naujosios katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų kartos indėlio.

Biblija yra aistringos meilės ir ištikimybės žmogui istorija, į kurią Jis nepaliaudamas mus kviečia. Gal dar neatradome Joje savęs. Lyg Emauso mokiniai, neatpažinę Dievo Žodžio, toliau Artumoje leidžiamės į Biblijos nuotykį.

2020 m. pabaigoje sulaukėme dviejų teminių metų Bažnyčioje: buvo paskelbti ir gruodžio 8 d. prasidėjo Šv. Juozapo metai, taip pat sužinojome, kad 2021 m. kovą pradėsime minėti Amoris laetitia Šeimos metus. Vis dėlto nedera pamiršti, kad vienus teminius metus jau gyvename – nuo 2020 gegužės 24 d. iki tos pačios 2021-ųjų dienos Bažnyčioje tęsiasi Laudato siʼ metai. Laudato siʼ – tai ir žodžiai iš šv. Pranciškaus giesmės apie tai, kaip kūrinija šlovina savo Kūrėją Dievą, ir kartu popiežiaus Pranciškaus 2015-aisiais išleistos enciklikos apie rūpinimąsi kūrinija pavadinimas. Būtent šios enciklikos išleidimo 5-ųjų metinių proga ir buvo paskelbti Laudato siʼ metai. Ir nors jų paskelbimą bei minėjimą sutrikdė koronaviruso pandemija, kartu ji savotiškai parodė kūrinijos temos aktualumą.

Autizmas – tai neurobiologinis ypatumas, paveikiantis raidos procesus bei lemiantis asmens supančio pasaulio suvokimą. Dažnai ir ypač gyvenimo pradžioje autizmas paveikia santykį su supančiu pasauliu, jutimines patirtis, mokėjimą kurti santykius, vaiko elgesį ir gebėjimus. Tai iššūkis šeimai, ypač visuomenėje, kurioje tėvų sėkmė matuojama „geru“ vaiko elgesiu ir pasiekimais. Įprastai pradžioje įtampą atspindi tėvų klausimai: „Ką darau ne taip? Kodėl kitiems tėvams pavyksta susikalbėti su vaiku, su juo žaisti, lavintis? Ko nemoku?“ Tada į gyvenimą įžengia vaiko apibūdinimas: kitoks. Diagnozė, orientuota į tai, ko vaikas negeba, kas sutrikę, lemia sunkias emocines patirtis. Kad suprastume šeimas, auginančias autistiškus vaikus, svarbu pamąstyti apie šeimos emocinį kelią. Savo patirtimi dalijasi Manto mama.

Vasario intencija: „Už moteris – smurto aukas, kad visuomenė jas apgintų, o jų kančios būtų išgirstos ir pripažintos.“

Nauji metai!.. O gyvenimas – senas? Kur, kokie esame, ką išgyvename šiandien? Ką atskleidžia šių dienų sunkumai ir krizės? O kur mūsų viltys ir galimybės?Apie tai redakcijos pokalbyje dalyvauja Artumos artimiausieji: ištikima talkininkė dr. Irena Eglė LAUMENSKAITĖ, Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta VITKAUSKIENĖ, Carito vadovai Deimantė BUKEIKAITĖ ir Arūnas KUČIKAS, Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas Artūras LUKAŠEVIČIUS ir du kunigai – Algirdas AKELAITIS, kaimo parapijų klebonas bei Šventojo Rašto dėstytojas, ir Artūras KAZLAUSKAS – liturgijos žinovas bei Artumos kapelionas; pokalbį veda vyriausiasis redaktorius diakonas Darius CHMIELIAUSKAS.